Naujausios
Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius informavo, kad miesto gatvių tinklas apima 349,7 kilometro. Beveik 262 kilometrus sudaro asfaltuotos gatvės, 82,6 kilometro – su žvyro danga, dar – 5,2 kilometro yra gruntiniai keliukai. Anot A. Bartulio, tik 34 procentai miesto gatvių yra geros būklės, o 66 procentai – blogos ir nepatenkinamos.
Savivaldybės specialistai apskaičiavo, kad, vertinant šių metų kainomis, norint minimaliai sutvarkyti esamą gatvių infrastruktūrą reikėtų beveik 160 milijonų eurų. O su naujos suplanuotos infrastruktūros įrengimu, eismo organizavimo ir saugumo sprendiniais, takais, apšvietimu ir lietaus nuotėkomis – iki 240 tūkstančių eurų.
Reikia pažymėti, kad gatvių remonto darbai Šiauliuose lėtėja. 2020 metais buvo atnaujinta gatvių dangų už beveik 9 milijonus eurų, o praėjusiais metais – tik už 3,3 milijono. 2020 metais išasfaltuota žvyruotų gatvių už 4,3 milijono eurų, o pernai – tik už 2,9 milijono. Dar reikėtų įvertinti infliaciją ir išaugusias darbų bei medžiagų kainas.
Gatvėms asfaltuoti ir susisiekimo sistemai tobulinti Savivaldybė kasmet skiria vidutiniškai apie 12 milijonų eurų, tačiau tai situacijos iš esmės nekeičia.
A. Bartulis priminė, kad net ir visiškai sutvarkius gatves, reikėtų numatyti nuolatinį finansavimą infrastruktūros būklei palaikyti. Asfalto dangos kapitaliai turi būti atnaujinamos kas 20 metų, todėl reikėtų suremontuoti 17,5 kilometro gatvių ruožų kasmet, tam skiriant 12,2 milijono eurų dabartinėmis kainomis.
Administracijos vadovas pristatė Savivaldybės siūlomus būdus ir priemones, kaip padidinti kelių sektoriaus finansavimą. Visi šie pasiūlymai skirti šalies Vyriausybei, jai nuo miesto valdžios perkeliant ir visą atsakomybę. Siūloma peržiūrėti LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme numatytas kelių mokesčio lengvatas, padidinti valstybės biudžeto lėšomis prisidėjimą prie savivaldybės kelių sektoriaus statybos ir priežiūros finansavimo, peržiūrėti koncesijos, viešos ir privačios partnerystės bei kitų bendradarbiavimo su verslu modelių teisinį reguliavimą, skatinant į šios problemos sprendimą įtraukti ir verslą, peržiūrėti savivaldybių skolinimosi galimybes investiciniams projektams finansuoti, peržiūrėti LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatas, daugiau motyvuojant verslą investuoti į savivaldybių infrastruktūrą.
A. Bartulis pažymėjo, kad dabartinė Vyriausybė sureaguoti į šiuos pasiūlymus nebespės, todėl esą šios Šiaulių rekomendacijos bus aktualios po Seimo rinkimų suformuotai naujai Vyriausybei. Galimai tikimasi, kad naujoji šalies valdžia bus labiau palanki Šiaulių valdžiai.
Administracijos vadovas aiškino, kad Savivaldybė rasti papildomų lėšų neturi galimybių, tik tą patį metinį biudžetą gali perskirstyti. Tačiau vadovas patvirtino, kad Šiauliuose tvarkant gatves nė kartą nebuvo pasinaudota viešos ir privačios partnerystės bei kitų bendradarbiavimo su verslu modeliu. Praėjusiais metais 7 milijonais eurų buvo padidintas skolinimosi limitas. Kiek iš šios sumos atiteko gatvių infrastruktūrai, direktorius negalėjo pasakyti.
A. Bartulis taip pat pripažino, kad visa apimtimi sprendžiant kelių sektoriaus finansavimo klausimą tektų ieškoti papildomų projektuotojų ir rangovų pajėgų, kurie galėtų atlikti padidėjusias kelių projektavimo ir rangos darbų apimtis. Vėluojantys projektavimo darbai ir šiandien yra viena dažniausių projektų įgyvendinimo vėlavimo priežasčių. Savivaldybė galėtų susidurti ir su kita problema – specialistų trūkumu viešosios infrastruktūros projektams administruoti.
