Naujausios
Įvertinti riziką
Po trečiadienio šalnos Botanikos sode nušalo astilboides tabularis lapai, apšalo astilbių lapeliai. Nukentėjo ir pėdlapis, kelių veislių rododendrai.
„Botanikos sode agurkų, pomidorų lauke nesodiname, bet jei būtume sodinę, jie būtų nušalę. Kai kurie žmonės rizikuoja, sodina anksčiau – paskui tenka daryti tą patį darbą antrą kartą“, – sako M. Kazlauskas.
Derliui, pasak M. Kazlausko, pakenkė ankstyvesni šalčiai. Nuo pirmųjų šalnų nukentėjo vyšnios, abrikosai, trešnės.
„Iš mano pastebėjimų – pirmieji žiedai tikrai sušalo, nemezgė, vėliau pražydę kažkiek mezga, bet derlius turėtų būti mažesnis. Reikėtų prisiminti, kad mezgimą lemia ne tik šalnos, bet ir apdulkintojai. Žmonės kartais nesusieja: galvoja, kad derliaus nėra, nes sušalo, bet iš tiesų, naudodami agresyvias augalų apsaugos chemines priemones, kartais išnaikiname drugelius, bites, kamanes, jos nebeperneša žiedadulkių. Suversti kaltę vien šalnoms negalime, nebūtų teisinga.“
Labiausiai šaltis kenkia, kai augalas žydi – prieš žydėjimą yra šiek tiek atsparesnis. Atsparesnis augalas ir po žydėjimo, kai vaisius jau užsimezgęs.
„Aš tikiu, kad per šalnas, kurios galbūt bus dar šį savaitgalį, vaisiai išliks. Pavojų dar yra. Žinau iš meteorologų klasikos, kad Lietuvoje yra tik vienas vienintelis mėnuo be šalnų – liepa, – šypsosi M. Kazlauskas. – Sodininkų patirtis rodo, kad saugiausia sodinti, kai alyvos įpusėja žydėti – antra gegužės pusė. Tai nesuteikia šimtaprocentinių garantijų, bet jau yra pamatuota rizika sodinti jautrius augalus. Žinoma, pačius jautriausius, agurkinių šeimos augalus, pavyzdžiui, arbūzus, reikėtų sodinti dar vėliau, birželį. Kai praeis šitos šalnos, jei tik matysime šiltėjimo tendenciją, manau, kad jau galėsime be apribojimų dirbti lauko darbus. Dabar drąsūs esame tik šiltnamyje.“
M. Kazlauskas pataria: jei tik įmanoma, geriau rinktis auginti patikrintas veisles. Imantis auginti naujoves, būtina įvertinti riziką.
„Gal prieš trejus metus išpopuliarėjo auginti palmes. Pirmą žiemą išsilaikė, pasklido gandas, kad Lietuvoje galima palmes auginti, visi išdrąsėjo. Ir atėjo kita žiema, kuri parodė, kad mes vis dėlto esame Lietuvoje. Dabar parduotuvėse galima pamatyti alyvmedžių, tikrai nuostabūs augalai, bet reikia suprasti: lauke jų neišauginsi.“
Išgyveno stresą
Šiaulių botanikos sodo darbuotoja dr. Rimanta Vainorienė jau bemaž 12 metų sode atlieka fenologinius stebėjimus: šiemet, palyginti su pernai, apytiksliai savaite, dekada viskas vyksta greičiau.
„Savaitės svyravimas – ne tragedija. Bėda būtų, jei pavasaris kasmet ateitų vis savaite anksčiau – kas būtų po dešimties metų?“ – retoriškai klausia M. Kazlauskas.
Vienas iš sodo darbuotojų, tiesiogiai prižiūrintis augalus, atkreipė dėmesį, kad augalai šį pavasarį patyrė stresą, vegetaciją stengėsi pradėti kuo greičiau ir kuo greičiau sužydėti. Kraudami žiedus, buvo žemesni – skubėjo.
„Toks stresas nenužudo, bet yra signalas, kad galbūt aplinka pasikeis ir dėl to augalas stengiasi subrandinti sėklų ir jas kuo greičiau išbarstyti, kol aplinka nepasikeitė. Tai įgimta visiems augalams“, – sako M. Kazlauskas.
Pasak Šiaulių botanikos sodo direktoriaus, tokie permainingi pavasariai, deja, tampa įprasti.
„Pavasariai turi savo charakterį, o tai pripažįsta ir mokslininkai, klimatas tikrai keičiasi ir mes matome to pasekmes. Klimato kaita nebūtinai susijusi su aiškiu šiltėjimu, tai susiję su įvairiais svyravimais: netikėtais šalčiais, netikėtais karščiais. Amplitudė didėja, kasmet turime meteorologinių rekordų ir tų rekordų vis daugiau. Vietiniai augalai geriau prisitaikę prie netikėtumų, o atvežtiniai augalai, iš kitų kraštų, kuriuos stengiamės parodyti lankytojams, yra jautresni, neprisitaikę prie mūsų klimato. Nors kai kas paprastai galvodamas galėtų sakyti: klimatas keičiasi, lygu šiltėja, bus lengviau auginti. Pietietiškoms rūšims gali būti geriau šylant klimatui, bet tik kai kuriais metais. O jei auginame daugiametį augalą, medį, penkerius metus džiaugiamės, sakome, jau auga Lietuvoje, o šeštais metais ima ir numiršta.“
M. Kazlauskas išvardija keletą iš daugybės sode auginamų išskirtinių augalų: kunigamija – plokščiais, plačiais spygliais, žiemą ryškiomis oranžinėmis uogomis, puošni dyglainė, šiuo metu žydinčios trilijos, plikasėklis augalas metasekvoja. Daugybė egzotikos auga kalnelyje: tai liudija ir faktas, kad daugiau nei pusė augalų neturi lietuviškų pavadinimų, kol kas jie pristatomi lotyniškai.
Auginant egzotiką, sako M. Kazlauskas, reikia turėti mintyje ir tai, kad tinkamai prižiūrimas augalas šiek tiek pradeda priprasti – įsijungia individualios augalų adaptacijos. Individualus prisitaikymas yra ribotas, bet augalas tampa šiek tiek atsparesnis, jį prižiūrint ir grūdinant galima prisijaukinti ir auginti mūsų sąlygomis.
Besikeičiantis klimatas turi įtakos ir kenkėjams.
„Staigūs atšalimai, kalbant apie kenkėjus, yra mūsų naudai, o ilgos, šiltos žiemos jau palankios kenkėjams. Į Lietuvą gali ateiti rūšys, kurios iki tol, tarkime, galėjo gyventi tik Lenkijoje. Tai – įvairūs vabalai, logiška manyti, kad jų arealas persistums šiauryn, turėsime su jais problemų. Galimybė įsikurti jiems yra didžiulė, nes vyksta tarptautinė prekyba, o anksčiau jie negalėdavo įsitvirtinti dėl per šaltų žiemų. Bet kai sąlygos tampa nebe lietuviškos, jiems atsiranda galimybių langas. Dabar sode tarp kai kurių augalų grupių pastebime nematytų ligų. Jos nėra kaip maras, didžiulė epidemija, bet mes jų neatpažįstame, gerai, kad stipriai neplinta“, – sako M. Kazlauskas.
Šiuo metu M. Kazlauskas nerekomenduotų sodinti baltosios eglės, nes yra didelė rizika, kad susirgs – galbūt ne pirmais metais, o tada, kai bus pati gražiausia. Daug kur serga ir veimutinės pušys. Gal daugiau miškininkus kamuoja problema dėl eglių: pietinė eglių arealo riba traukiasi į šiaurę, vadinasi, Lietuva darosi tarsi per šilta, per drėgna eglėms augti.
Vienu atspariausių visžalių augalų M. Kazlauskas vadina tujas ir rekomenduoja jas auginti.
Karštį keitė sniegas
Iš pradžių pavasaris neatrodė labai greitai ateisiantis.
„Nors buvo ir šiltesnių dienų, bet, pavyzdžiui, ankstyviausi mūsų augalai, tokie kaip eleborai, kurie vadinami Kalėdų gėle, Anglijoje pražysta per Kalėdas, pas mus, būdavo, pražysta sausio mėnesį, ir tai nebuvo išimtis, ar vasarį, o šiemet pražydo tik vasario pabaigoje. Ankstyviausias daūrinis rododendras, kurio pražydimo rekordas mūsų sode yra sausio pabaiga, šiemet pražydo tik kovo mėnesį. Tad pirmoji pavasario dalis nebuvo tokia greita, vėliau jis pradėjo įsibėgėti, buvo daug karščio, augalai prisivijo ir gal net aplenkė visomis savo vystymosi fazėmis“, – prisimindamas per Velykas atėjusią šilumą, sako M. Kazlauskas.
O tada staiga sugrįžo žiema – balandžio 22 dieną pradėjo snigti.
„Žiemą augalai turėtų būti be lapų ir be žiedų, tada jie nenukenčia, šį kartą buvo su lapais ir žiedais. Nuostoliai – augalų grožio. Apšalo pirmieji ankstyvesnių ne mūsų krašto augalų lapai, nušalo žiedai, pavyzdžiui, magnolijų.“
Sniego sode, iš akies, buvo 10–15 centimetrų. Kad sniego patalas buvo nemenkas, liudija išlūžusios ir išlinkusios šakos. Pavyzdžiui, nulūžo labai didelė totorinio klevo šaka, lūžo pušų šakos, uolinių kadagių, tujų šakos sulinko tiek, kad pasiekė žemę. Ištirpus sniegui, jos kažkiek pakilo, bet augalas prarado savo formą, todėl buvo vargo surišti, suveržti šakas, vėl atkurti lajos formą.
Dabar Botanikos sode žydi apie 400 rūšių, skleisis dar apie 1 500 rūšių. Iš masinio žydėjimo dabar labiausiai laukiama rododendrų. Jie įprastai žydėdavo gegužės pabaigoje – pačioje birželio pradžioje. Šiemet, tikėtina, masinis žydėjimas bus ankstesnis.
O gegužės 18 dieną Botanikos sode vyks tradicinis renginys „Odė pavasario džiaugsmui“.
„Kaip bebūtų, rizikuosime ar ne, kieme surinksime kompozicijas jau su visais jautriausiais vienamečiais žydinčiais augalais. Žavėjimosi augalais dieną reikia rodyti viską, kas gražiausia“, – sako M. Kazlauskas.
