Naujausios
Savivaldai irgi teks prisiimti atsakomybę
„Seimo valdančioji koalicija ir Vyriausybė pradėjo įgyvendinti savo programas ir manau, jog šie metai bus didelių reformų metais, – sako Pakruojo rajono meras S. Margis. – Girdėjome, kaip Premjerė tvirtina, jog reformos bus daromos ir nuo jų nesitrauks, startuos jas pagrindžiantys įstatymai. Tam tikrus dalykus reikės daryti savivaldai ir už juos prisiimti atsakomybę.“
Baigiantis 2021 metams, Sveikatos apsaugos ministerijai rajono Savivaldybė išsiuntė apsisprendimo dokumentus dėl sveikatos įstaigų reformos.
„Derinome pozicijas ir su Tarybos nariais, ir su sveikatos įstaigomis, – pasakoja meras. – Du mėnesius intensyviai dėliojome, kaip matytume rajone sveikatos reformą ir dabar lauksime, kokie bus priimti įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Koks bus pertvarkos ir paslaugų finansavimas ir kokio dydžio europinės paramos sulauksime. Kai tai žinosime, galutinai reikės sudėlioti, ką darome su savo sveikatos priežiūros sistema.“
Ligoninės nelieka?
„Galvojame apie pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros jungimą. Tai reiškia rajono ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros centro sujungimą į vieną darinį – į sveikatos centrą“, – įvardija S. Margis.
Jo žodžiais, taip būtų sutaupytos administracinės išlaidos. Be to, būtų galima gauti reformai skiriamų europinės ir valstybės paramos lėšų.
„Panaudotume tas lėšas sveikatos paslaugoms pagerinti, kad jos rajone ir išliktų, ir nesuprastėtų. Galėtume plėsti konsultacines paslaugas ir paslaugas namuose, kad jos būtų arčiau žmonių“, – svarsto meras.
Pakruojo rajono ligoninės direktorius Vygantas Sudaris, kuris yra ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, labai skeptiškai „Šiaulių kraštui“ yra vertinęs Vyriausybės stumiamą sveikatos sistemos reformą. Jis prognozavo, jog greitai rajonuose ligoninių neliks, o gydymo paslaugos prie žmonių nepriartės.
Rajono meras žino tą ligoninės direktoriaus nuomonę.
„Bet sujungdami ligoninę ir pirminį sveikatos priežiūros centrą mes nieko neprarandame, – tikina S. Margis. – Manome, jog šias dvi įstaigas sujungus paslaugos pagerėtų – ir šeimos gydytojai, ir antro lygio konsulatantai būtų po vienu stogu.“
Jo žodžiais, skaudžiau bus, jeigu šalyje bus centralizuota greitoji medicinos pagalba.
„Greitosios medicinos pagalbos paslaugas dabar teikia rajono pirminės sveikatos priežiūros centras. Mūsų greitoji pasiekia 97 pocentus rajono gyventojų, tas rezultatas yra labai geras ir kažin, ar jį dar galima pagerinti, – tvirtina S. Margis. – O iš greitosios medicinos pagalbos uždirbamų lėšų galėjome finansuoti ir medicinos punktų, ir pačios poliklinikos veiklą.“
„Jeigu jau pavasarį, kaip teigia ministerija, greitoji medicinos pagalba bus centralizuota, mūsų situacija tik pablogės. Ligoninė vos galą su galu suduria, o pirminės sveikatos priežiūros centas neteks pelningos veiklos, – sako jis. – Negana to, reikės uždarinėti medicinos punktus.“
Mokyklų jungimo nebeišvengs
„Švietimo reformos principai jau irgi yra patvirtinti, – pasidalija meras. – Žinome, kad iš mokinio krepšelio bus finansuojamos ne mažesnės kaip 8 mokinių klasės. Jeigu yra tiek mokinių, finansavimą dar gausime, o jeigu nėra – visiškai nieko negausime.“
Savivaldybė tokias klases dabar inventorizuoja ir skaičiuoja, kiek jų išlaikymas kainuotų rajono biudžetui.
„Iki balandžio turime pasitvirtinti bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų tinklo planą. Žiūrėsime, kurios mokyklos yra silpnesnės, kuriose mažesnės klasės ir kiek mokyklų reikės apjungti. Galbūt reikės kai kur palikti tik pradinę mokyklą ir ją jungti su vaikų darželiu, o vyresnius mokinius vežioti į kitas mokyklas, – dalijasi meras. – Matome, kad ir čia pertvarka bus sunki.“
Kiek mokyklų gali išnykti?
„Išnykti gali tik ant popieriaus, nes mokykla gali tapti kitos mokyklos skyriumi ir tęsti vaikų ugdymą tose pačiose patalpose. Gerai suprantame, kad ypač pradinukai turi mokytis arčiau namų, kad vaiko nereikėtų kelti 6 valandą ryto ir vežioti pirmyn atgal po visą rajoną“, – sako meras.
Jis svarsto, jog prie mokinio krepšelio galbūt reikės pridėti apie pusę milijono eurų iš rajono biudžeto.
„Mūsų biudžetui tai dideli skaičiai, – sako jis. – Todėl mokyklų tinklo pertvarką tikrai turėsime daryti, nes finansavimo modelis keisis jau nuo 2022 metų rugsėjo 1-os dienos. Tad šie metai mums bus skaičiavimo, galimybių dėliojimo ir pertvarkų metai. Biudžetą tvirtinsime vasario mėnesį ir jau tada turėtume žinoti, ką darysime su mokyklomis.“
Strategavimo metai ir regionui
S. Margis pabrėžia, jog dar vienas svarbus dalykas, kuris rūpi visoms apskrities savivalybėms, – tai regiono plėtra.
„Turime parengti ir patvirtinti regiono plėtros planą. Tai reiškia, kad turime atsirinkti, kokius projektus finansuosime iš regiono plėtrai skiriamų lėšų. Reikia tartis su kaimyninėmis savivaldybėmis ir galbūt teikti bendrus projektus funkcinėms zonoms finansuoti“, – akcentuoja S. Margis.
„Turime daug tvarkytinų dalykų – nuo kelių ir kitų infrastruktūrinių dalykų tvarkymo iki sveikatos įstaigų pastatų renovavimo, darželių, mokyklų aplinkos gerinimo, darbo salygų viešajame sektoriuje gerinimo ir specialistų paieškos“, – vardija meras.
„Finansų ministerija aiškina, kad daug kas bus finansuojama per regiono plėtros programą. Tad noriu palinkėti, kad atsirinktume svarbiausias regiono problemas ir kad bendrai siektume, jog Vyriausybė nenuskriaustų Šiaulių regiono dėliodama piniginius srautus, – sako S. Margis. – Šiais metais tikrai bus daug planavimo, strategavimo ir reikės priimti sprendimus, nuo kurių regiono ir savivaldybių situacija priklausys septynerius metus į priekį.“
"Nukraujavo" dėl emigracijos
Pakruojo rajonas, pagal statistikos duomenis, per dešimt paskutinių metų (nuo 2011 m.) neteko penktadalio gyventojų. Tarp šalies savivaldybių tai vienas iš didžiausių "nukraujavimų".
„Mūsų rajonas vienas iš tų šalyje, kuris yra labai nukentėjęs dėl emigracijos, – sako meras. – Pastaruoju metu emigracijos srautai stabilizuojasi, nes keičiasi situacija Europoje, Anglijoje. Yra išvažiuojančiųjų, bet yra ir grįžtančiųjų. Turime dabar per 19 tūkstančių gyventojų.“
Jis pabrėžia, jog rajone labai trūksta darbo jėgos.
„Darbdaviai skundžiasi, kad galėtų verslą plėsti, bet stinga kvalifikuotų darbuotojų. O tokie žmonės pirmiausia išvažiuoja, nes žino, kad užsienyje gali daugiau uždirbti. Uždirbtų ir čia, jeigu dirbtų tiek, kiek dirba užsieniuose, o ten dirba ne po 8 valandas, – sako S. Margis. – Aišku, nėra dūmų be ugnies – mūsų darbdaviai ne taip greitai kelia atlyginimus.“
Jo žodžiais, „užburtas ratas sukasi: verslas neinvestuoja, nesiplečia, nes darbuotojų nėra, o darbuotojų nėra, jie išvažiuoja, nes gerai apmokamo darbo neranda“.
„Vidutinio amžiaus išvažiavę žmonės dar rengiasi grįžti. Bet jaunimas – ne, – teigia S. Margis. – Emigracijoje jaunos šeimos susilaukia vaikų, jie pradeda eiti į darželį, mokyklas. Po kiek laiko mūsų žmonės ir tos šalies pilietybę gauna. Tad mažai tikėtina, kad grįžtų tokie emigrantai ir jų vaikai. Jie jau yra augę kitoje šalyje, pripratę prie kitos šalies papročių ir kitokių socialinių gyvenimo sąlygų.“
Jis svarsto, jeigu Lietuvos pozicija dėl dvigubos pilietybės pasikeistų, jeigu ji būtų įteisinta, tai gal emigrantai ir jų suaugę vaikai grįžtų į tėvų šalį, kurią pažįsta iš pasakojimų ar viešnagių pas senelius per atostogas.
„Su emigrantais kalbamės ir jie sako, jog dviguba pilietybė labai svarbu ryšiui su Lietuva neprarasti“, – teigia S. Margis.
Apie rinkimus
Meras nelinkęs galvoti, jog per artėjančius Savivaldybių rinkimus, kurie vyks 2023 metų pradžioje, rinkėjai dabartinę rajono valdžią gali nušluoti su visomis jos pertvarkomis.
„Žinoma, politikams nepatogu daryti skausmingas reformas, nes jos ir atititolina paslaugas, ir kai kurie specialistai bei dalis mokytojų netenka darbo, – sako S. Margis. – Bet kai mūsų rajonas yra nykstantis, kai mažėja vaikų ir gyventojų, kai traukiasi viešųjų paslaugų apimtys, per brangu tampa išlaikyti darbuotojus, nes paslaugų įkainiai nedidėja tiek, kiek reikėtų.“
„Aišku, rajono žmogui yra skaudu, kad kažkurios paslaugos vietoje nebegaus, o turės važiuoti į regiono centrą. Visi tai matome ir suprantame. Bet pertvarkos neišvengiamos. Jas reikės daryti, reikės įtikinti žmones, jog kito kelio nėra“, – tvirtina Pakruojo rajono meras.
„Sunkūs metai laukia, ir kuo toliau, tuo labiau situacija darosi sunkesnė, sako jis. – Socialinė, demografinė situacija keičiasi ir prie tų pokyčių reikia prisitaikyti, gyventi su tais ištekliais, kuriuos turime. Išgyventi reikia ir išgyvensime.“
Klausiamas, ką mano apie mero statusą, S. Margis teigia, jog kuo greičiau reikia įteisinti tiesioginius merų rinkimus, o mero funkcijos neturėtų būti siaurinamos.
„Žmonės nori, kad meras tiesiogiai būtų renkamas, bet Seimas neskuba priimti Konstitucijos pataisų. Jeigu iki Savivaldybių rinkimų terminų nespės to padaryti, meras vėl gali būti renkamas Tarybos narių daugumos, o ne žmonių. Tai nuliūdintų rinkėjus, nes žmonių valia būtų sumenkinta“, – mano S. Margis.
