„Korona“ užgožia bręstančią bėdą

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Laikinai Onkologijos klinikos vadovo pareigas einantis Aleksandras Petrauskas ragina neprarasti budrumo dėl onkologinių susirgimų, nes dirbtinai sumažėjęs pacientų srautas nereiškia susirgimų mažėjimo.
Pastaruoju metu „Šiaulių kraštas“ vis sulaukia gyventojų pastebėjimų, kad yra sudėtinga patekti pas gydytoją-onkologą pirminei konsultacijai. Laikinasis Šiaulių Onkologijos klinikos vadovas, gydytojas-chemoterapeutas Aleksandras PETRAUSKAS sako, jog laisvų talonų pas šios srities specialistus lieka kone kasdien, o patekimą apsunkina dėl koronaviruso smarkiai apriboti ligonių srautai pas siuntimus išduodančius šeimos gydytojus.

Laikas skambinti pavojaus varpais: pastaraisiais mėnesiais į onkologų rankas patenka vis daugiau pacientų su išplitusiais onkologiniais susirgimais.

Stabdo baimės ir ribojimai

– Kokia situacija COVID-19 akivaizdoje kalbant apie onkologiją?

– Pandemijos pradžioje, kelias savaites, nuo kovo 16 dienos, kai paskelbtas karantinas, buvo daug neaiškumų. Esminis – dėl pacientų srautų: kiek galima priimti. Jau besigydantiems ligoniams teikiamų paslaugų nestabdėme, teko šiek tiek pristabdyti naujų pacientų priėmimą. Bet paslaugų teikimas tikrai nebuvo sustojęs. Paskui greitai viskas išsigrynino, o dabar klinika pajėgi priimti visus pacientus, kuriuos tik reikia priimti.

Nors pacientų srautas pastaraisiais mėnesiais ir nebuvo ženkliai didėjantis, bet prieinamumas vis buvo gerinamas. O šiuo metu vis lieka laisvų talonų praktiškai pas visus klinikos gydytojus–onkologus. Trumpai tariant, žmonės gali užsiregistruoti net kitai dienai, bet neužsiregistruoja.

Manau, yra keletas to priežasčių. Pirma tai, kad žmonės bijo registruotis dėl pandemijos, vengia viešų susirinkimų. Betgi dėl to bėda niekur nedingsta! Kaip onkologas, įžvelgiu bręstančią rimtą problemą, ir ateityje dėl to gali būti daug negerumų, nes žmonėms, kurie laiku nepateks pas specialistą, padėti gali būti sudėtinga. Pastebėjome, kad pastaruoju metu padaugėję pacientų su pažengusia stadija, o tada ir prognozė prastesnė – juk tikslas pradėti gydymą kaip galima greičiau siekiant kuo geresnių rezultatų.

– Galbūt žmones stabdo ne tik baimė, bet ir apsunkintas patekimas pas medikus reguliuojant srautus...

– Onkologai nėra pirminė grandis ir užsiregistruoti pas šios srities specialistą galima tik su šeimos gydytojo siuntimu. Skirtingai negu, sakykime, pas odos ir veneros ligų gydytoją, pas kurį galima užsiregistruoti ir ateiti tiesiai. Pavyzdžiui, yra odos onkologinės problemos ir žmogus gali ateiti be siuntimo. Dėl visų kitų onkologinių susirgimų būtinas siuntimas.

O iš kur tą siuntimą gauti, jei pandemijos laiku yra komplikuotas prieinamumas pas šeimos gydytoją? Ar tai ir nėra pagrindinė problema, nulemianti, kad pas onkologus mažėja pirminių pacientų, kuriuos reikia tirti ir pradėti gydymą?

Esu įsitikinęs, kad tai išties nulemta pirminės grandies darbo apimčių sumažinimo. Juk jei viskas būtų tvarkoje, būtent šeimos gydytojo pasiųstas žmogus pasidarytų paprastą kraujo tyrimą ir, atradus mažakraujystę, pradėtų ieškoti priežasties. Arba rentgeno, echoskopijos metu specialistai pamatytų židinuką ir žmogus būtų pasiųstas diagnozės patikslinimui ir, prireikus, gydymui. Paprastai tariant, tokiais rutininiais tyrimais galima būtų objektyviai įtarti onkologinę ligą dar iki simptomų atsiradimo ir laiku nukreipti žmogų pas specialistą.

– Jei susidarė kamštis pirminėje grandyje, galbūt vertėtų pagalvoti apie tiesioginį patekimą pas onkologus?

– Pacientų turime sulaukti bent su minimaliais tyrimais ir su objektyviu onkologinės ligos įtarimu, čia ne tas atvejis, kad štai pagalvojau, kad negalavimas – onkologinis ir siunčiu pas onkologą. Jei tai būtų paplitusi praktika, pacientas, kuriam tikrai reikia mūsų pagalbos, lauktų eilėje, kol profilaktiškai tyrinėtume anksčiau užsiregistravusius pacientus, kuriems tyrimai turėjo būti atlikti pirminėje grandyje.

Žinoma, jei pas mus žmogus pakliūtų net be minimalių tyrimų, mes jį nuodugniai ištirtume. Tačiau tai gali būti ir netikslingas tyrinėjimas, tik paskatinantis onkofobijos formavimąsi ir sunkinantis patekimą pas specialistą.

Yra baziniai tyrimai, kuriuos privalo padaryti šeimos gydytojas, tada siųsti specialistui, priklausomai nuo negalavimo – gydytojui–gastroenterologui, pulmonologui ir kt., kuris nustatęs ar įtaręs onkologinę ligą, siunčia ligonį operacijai, chemoterapiniam ar spinduliniam gydymui. Deja, dabar ta grandinė sklandžiai neveikia.

Pastebėjome, kad šiuo metu didelė dalis pas mus ateinančių pacientų – iš Priėmimo skyriaus, po chirurgų ar kitų gydytojų specialistų konsultacijų. O štai pacientų, kurie būtų pasiųsti pirminės grandies – šeimos gydytojų – skaičius, deja, sumenkęs.

Suprantu, kad pirminė grandis stengiasi teikti paslaugas laikydamasi visų pateiktų rekomendacijų, bet manau, yra pats laikas galvoti, kaip priimti visus žmones, norinčius patekti pas šeimos gydytoją, maksimaliai užtikrinant saugumą bei sutrumpinant laukimo laiką. Darbo nemažai, bet reikia galvoti, kaip organizuoti darbą dabartinėse sąlygose, nes pirminių onkologinių konsultacijų sumažėjimas – nerimą keliantis dalykas – baisu plūstelėjimo, kada padėti žmogui gali tapti jau sudėtinga.

– Išties, nutolinant apsilankymą pas onkologą, liga, deja, nelaukia...

– Onkologinės ligos nelaukia pandemijos pabaigos – eina savo eiga. Paaštrėjimą jaučiame jau dabar, ne masinį, bet nustatome tikrai daugiau labiau pažengusių onkologinių susirgimų. Pasitaiko ir labai onkologinės ligos išsekintų žmonių.

Deja, mūsų gydymo galimybės kartais yra ribotos ir, kai liga jau davusi pirminę simptomatiką, savo gydymu galime ligoniui pakenkti.

Bėda tame, kad, kol žmogus tokiomis aplinkybės gauna šeimos gydytojo siuntimą, kol apsilanko pas gydytoją–specialistą, prabėga nemažai laiko. O ir mums, onkologams, dar reikia pasidaryti tyrimus – taip praeina dar mažų mažiausiai savaitė. Laikas gaištamas. Tada ir gydymas sudėtingesnis, ir brangesnis, ir ligoniui skausmingesnis.

Suvaldyti skausmą

– Į „Šiaulių kraštą“ kreipėsi žmonės, skųsdamiesi ilgomis eilėmis Onkologijos klinikos pavaldume esančiame Skausmo valdymo skyriuje. Kaip išspręsti šią problemą?

– Tai kompleksinis dalykas. Pradėkime nuo to, kad šiame skyriuje dirba gydytojas reanimatologas–anesteziologas, o ne onkologas. Per visą „kovido“ laikotarpį prioritetas yra skiriamas reanimacijos darbo tęstinumui, dėl ko ribojami šių specialistų darbai ambulatorinėmis sąlygomis, taigi ir Skausmo valdymo skyriaus konsultacijos. Juk į skausmo kliniką ateina ambulatoriniai pacientai ir jie nėra patikrinti dėl infekcijos.

Vertėtų apšnekėti kitą dalyką: kas yra registruojamas Skausmo klinikoje. Esmė ta, kad pavieniai atvejai, kai į šį skyrių yra pasiunčiami onkologiniai ligoniai, nes skausmą sugebame suvaldyti mes patys, skirdami vaistus.

Pagal statistiką, didžioji dalis pacientų į Skausmo valdymo skyrių pasiunčiami šeimos gydytojų, neurologų ir kt., kurie nepaskiria žmogui net bazinio gydymo, nors patys gali pasirūpinti nuskausminimu ir paskirti reikiamus vaistus, net narkotinius analgetikus. Taigi žmonių, kuriems nereikalinga intervencija, siekiant suvaldyti skausmus, arba jie sutvarkomi adekvačiai paskirtais narkotiniais analgetikais, net nebūtina siųsti į Skausmo valdymo skyrių.

Kad ir kaip ten būtų, šiuo metu ligoninėje vyksta labai aktyvi diskusija, kaip restruktūrizuoti Skausmo valdymo skyrių, ten pritraukti daugiau specialistų ir išspręsti prieinamumo problemą.

Šalia pandemijos

– Kaip sekasi valdyti šią įtemptą COVID-19 situaciją klinikos viduje?

– Pasakysiu nuoširdžiai, daugėjant atvejų šalyje, nerimo vis daugėja ir kaskart sunerimstu, kai paskambina kas nors iš klinikos: gal jau dėl koronaviruso! Laimei, tokios žinios kol kas neišgirdau.

Mes, medikai, labai saugomės, kiekvieną savaitę atliekame testus. Nuolatos tikrinami ir stacionare gydomi mūsų pacientai.

Dėl saugumo į klinikos skyrius neleidžiame lankytojų, nebent 15-ai minučių ir jei ligonis labai sunkios būklės. Neįsileidžiame ir į pirmines konsultacijas atvykusių pacientų lydinčiųjų, pagalbai talkina mūsų personalas.

Jei ligoniui reikia lauknešėlį perduoti, artimieji palieka jį prie užkardos, o darbuotojai perduoda į skyrių.

– Rūpesčių sūkuryje galbūt yra ir viena kita gera žinia?

– Smagu, kad klinikoje daugėja personalo, esame labai atjaunėjęs kolektyvas. Šiuo metu dirba devyni gydytojai–onkologai: penki chemoterapeutai ir keturi radioterapeutai.

Smagu ir tai, kad iš didžiųjų šalies ligoninių sugrįžta pacientai į Šiaulius ir tęsia gydymą mūsų klinikoje. Tai reiškia, kad įgauname daugiau žmonių pasitikėjimo.