Iš dar neparašytos knygos (33)

Almanto Burneikos pieš.
Visada yra išeitis. Kai chirurgas paciento pilve palieka žirkles, dar kartą prapjauna ir jas pasiima. Kai rašytojai pamiršta herojaus charakterio detalę ar sakinį, be kurio dingsta kūrinio magija, o skaitytojai netenka katarsio, tada neperkamas knygas autorius gali išdovanoti. Dar neparašytos knygos „kūrėjui“, pamiršusiam... vieną svarbiausių aprašomo laikmečio ištisą skyrių, lengviau: atsiprašau, gerbiamieji, užmiršau – skaitykite dabar.

Kokia laikraščio ar laikmečio istorija be... mafijos. Plėšimai, reketas, sprogdinimai. Atgrasūs žodžiai, šiurpios temos. Lyg ir pamiršta, lyg to ir nebūta. 1991–1997 metų kasdienybė. Laisvi nuo politinės įtakos laikraščiai šaukė kasdien: MAFIJA! O policijos komisarai ramino: mafijos Lietuvoje nėra, nes mafija – labai sudėtingi nusikalstamo pasaulio, valdžios, verslo, teismų ryšiai. Čia tau, broli, ne Italija...

„Atrodo, skubėdami statyti paminklus atkurtai savo valstybei, kažką pražiopsojom. Ir politikai jau ėmė mušti pavojaus varpais, kad tą išgarbintą valstybę laikas gelbėti. Arba ją gatavai suės mafija“, – tuo metu rašyta „Šiaulių krašte.“

Nors varpai ir skambėjo, žmonės nejautė, kad valstybė juos gina. Ir tai visiškai akivaizdu, kai peržiūrime pusantrų metų trunkančią Šiaurės Lietuvos mafijos istoriją. Nuo 1991 m. rugpjūčio iki 1993 m. gegužės. Faktai badė akis. Peržiūrėkime tai, ką yra skelbęs „Šiaulių kraštas“, bet ką jau spėjome pamiršti, priprasti, susitaikyti, nors Šiauliai ir visas regionas buvo panašus į pilietinio karo lauką. Keletą kriminalinių epizodų šmėstelėjo jau spausdintose „knygos“ skyreliuose, bet tik dalelytė to baisumo, kuris vyko šalia ir atvirai.

 

Čia tau, broli, ne Italija!

1991 09 17. Žinutė „Pirmasis aukcionas įvyko“. Nepraeina nė mėnuo ir pranešama, kad spalio 5 dieną, 19 val. Šiauliuose, Dvaro gatvėje, prie 113 namo, penkiais „Makarovo“ pistoleto šūviais nušautas UAB „Gabija“ prezidentas V. B. „Gal nusikaltimas kažkuo susijęs su privatizacija, su prasidėjusiais aukcionais?“ – keliama versija.

1991 10 15. Naktį į komercinę parduotuvę „Aras“, nuomojančią patalpas Šiauliuose, Spindulio gatvės 31 namo rūsyje, įmestas nenustatyto tipo sprogmuo. Po sprogimo kilo gaisras.

1991 10 15. Šiauliuose, J. Basanavičiaus gatvėje, apsivertė policijos mašina. Trys ja važiavę policininkai nenukentėjo. Jie išlipo iš automobilio, pastatė jį ant ratų. Automobilį vairavęs V. G. įlipo į vidų, kiti du liko lauke. Po kurio laiko jie pastebėjo, kad kolegai iš smilkinio bėga kraujo srovė. Medikai buvo bejėgiai. Šautinė žaizda dešiniajame smilkinyje. Šauta, pridėjus pistoletą prie smilkinio. Nusišovė pats? Kurių galų? Tik dėl to, kad padarė avariją? Tarnybos draugai teigia, kad tai buvo sąžiningas policininkas.

1991 10 23. Pranešama, kad spalio 21-osios naktį apie 3 val. Šiauliuose, Tilžės gatvėje, sudegė privati parduotuvė „Nora“. Ji buvo labai sunkiai nupirkta įtemptose varžytinėse.

1991 12 04. Praėjusią naktį Šiauliuose, Dvaro g. 45 namo kieme, susprogdinta fizkultūros medicinos dispanserio gydytojo R. B. mašina.

1991 12 11. „Varžytinių karštligė nenuslūgsta“. Šiaulių privatizavimo

tarnyba į aukcionus jau kviečiasi policininkus. Šiauliškiai savo investicinėse sąskaitose turi beveik pusę milijardo rublių, o nekilnojamojo valstybinio turto į aukcionus išmesta vos už tris milijonus rublių. Todėl kai kurių objektų kainos pakyla net po 70 kartų.

1991 12 18. Naktį įmesta bomba į ką tik privatizuotą Kuršėnų siuvyklą. Bomba nesprogo.

1991 12 24. Pranešimas iš Kelmės: neatpažintas jaunuolis kažkokiu naftos produktu apipylė komercinės parduotuvės „Julija“ duris, padegė ir pabėgo. Parduotuvės savininkai aiškesnių parodymų policijai neduoda. Ir Kelmė turi savo reketo grupę.

1992 01 07. Susprogdintas šiauliečio K. P. automobilis. Vyras buvo iš tos grupės asmenų, kurie aukcione nupirko Kuršėnų siuvyklą. Asfalte po mašina išmušta pusės metro skersmens duobė. „Plėtojantis privatizacijai tokių nusikaltimų daugės“, – komentavo policijos komisaras A. Milašauskas.

1992 02 06. „Mafijos Lietuvoje nėra!“ Šiuos žodžius pasakė Šiauliuose viešėjęs vidaus reikalų ministras P. Valiukas. Jis buvo nepatenkintas spauda, kuri per daug rašo apie šiurpius nusikaltimus, bet pripažino, kad egzistuoja organizuotas nusikalstamumas. Jis pažadėjo, kad organizuotoms nusikaltėlių grupuotėms Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Telšiuose greit bus paskelbtas rimtas karas.

Iš 1992 m. „Šiaulių krašto“ komikso

Šiauliuose sujudimas.

– Šefe, iš Italijos atvyko kažkoks Katanis. Žada ieškoti mafijos.

– Veikti pagal instrukciją Nr. 1.

Prie informacijos biuro komisaras Katanis teiraujasi, kur Šiauliuose įsikūrusi mafija. Staiga sucypus automobilio stabdžiams pasigirsta:

– Gal poną pavežti, imu tik rublį.

– Iš kur jūs visi žinote, kur ieškoti mafijos? Aš tam reikalui atidaviau visą gyvenimą, – komisaras klausia vairuotojo.

– Čia, ponas, tau ne Italija...

1

 

„Šiaulių kraštas“ toliau ieškojo ministro paskelbto karo nusikalstamumui.

1992 02 25. Pranešama, kad naktį Šiauliuose, savo namo kieme, keliais pistoleto šūviais sužeistas „Sakalo“ sporto klubo metodininkas, įžymi asmenybė, vienas iš miesto „princų“ V. Baranauskas. Tačiau jis įstengė sulaikyti šaudžiusįjį. Sulaikytajam, kuris prisipažino atvykęs iš Ukrainos įvykdyti užsakomąją žmogžudystę, sužeistasis pretenzijų neturįs.

1992 03 03. Kovo 1 d. apie 21 valandą Šiauliuose po verslininko E. Š. namo balkonu kažkas susprogdino bombą, išvertusią kelis kvadratinius metrus sienos. Tą patį vakarą moteriškė V. Š., eidama kartus su A. Skaruliu, pajuto cvaktelėjus į koją kulką. Policininkai įtarė, kad kulka galėjo būti skirta E. Š. draugui A. Skaruliui, ėjusiam kaip ir asmens sargybinio pareigas. A. Skarulis buvo nušautas kovo 27 dieną.

1992 03 11. Susprogdintas Radviliškio policijos komisaro O.Travkino garažas.

1992 03 31. Radviliškyje mažo kalibro ginklu tris kartus šauta į buvusio rajono teismo pirmininko V. Janonio buto langą. Atsitiktinai niekas nenukentėjo.

1992 05 09. Ankstų gegužės pirmosios rytą Kelmės policininkai rado V. Š. kūną su smurto žymėmis. Jo kruvinas „aštuntukas“ rastas priemiestyje. V. Š. kelmiškiai gerai pažinojo, jo asmenybę gaubė paslaptingumo šydas.

1992 06 02. Šiauliuose prie privataus namo susprogdinta bomba. Prieš tai buvo išplėšta namo savivininkui priklausanti parduotuvė.

1992 06 23. Šiauliuose prie komercinės parduotuvės „Kurpaitė“ susprogdintas užtaisas. Parduotuvės šeimininkas pareiškė pretenzijų niekam neturįs, jam niekas negrasinęs.

1992 09 01. Rugpjūčio 30 d. naktį driokstelėjo sprogimas Šiauliuose, prie parduotuvės „Žemaitis“. Parduotuvė tik prieš dieną buvo nupirkta aukcione, kuriame susivaržė pustuzinis konkurentų.

1992 09 04. Aprašyta beveik anekdotiška situacija: rugpjūčio pradžioje Šiaulių turgavietėje sulaikyti penki jaunuoliai, ėmę iš prekybininko 200 rublių duoklę. O štai rugpjūčio 26 d. bendromis Radviliškio, Pakruojo ir Šiaulių r. policininkų jėgomis Pakruojo autobusų stotyje buvo sulaikyti trys šiauliškiai, įtariami reketavimu. Tačiau juos teko paleisti, nes jie paaiškino tik siūlę verslininkams apsaugos paslaugas.

1992 12 08. Pasirodo žinutė, kad lapkričio 26 d. į šiauliškio V. Šiaulio

(mieste dar žinomo „Žemaičio“ pravarde) „Mitsubishi“ įmestas sprogmuo, tačiau savininkas dėl to niekur nesikreipė.

1992 12 15. Keturi jaunuoliai Radviliškyje apsiskelbia reketininkais,

apkrausto privačią kavinę „Tranzitas“ ir privačią parduotuvę „Tuja“. Atseit, dabar duoklę reikėsią mokėti ne šiauliškiams, bet jiems. Tačiau jie greitai sučiumpami – mėgėjai!

1992 12 16. Akmenės rajone tvenkinyje rastas G. P. (dar žinomo „Partizano“ pravarde) kūnas. Jis buvo nušautas mažo kalibro šautuvu, po to, pririšus akmenį ir vario gabalą, įmestas į tvenkinį. Policija įtarė, kad jis su būreliu bendraminčių užsiiminėjo reketu.

1993 kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje Šiauliai tiesiog drebėjo nuo sprogimų: „Šiaulių“ viešbutis, komercinis kioskelis geležinkelio stoties kieme, UAB „Ežerėlis“ parduotuvė, S. Ž. priklausančio namo rūsys... Sprogimais susidomi pats Prezidentas A. Brazauskas. Miesto meras A. Salda ir vicemerė V. Stasiūnaitė iškelia naują versiją: tai gali būti veiksmai, nukreipti prieš kuriamą Šiaulių ekonominę zoną, užsienio investicijas. Jeigu mieste nebus saugu, niekas čia nesiverš su savo milijonais, bus mažesnė konkurencija.

1993 05 08. Pranešimas iš Bubių (Šiaulių r.) policijos nuovados: naktį iš gegužės 6 d. į gegužės 7 d. ją kažkas sudegino. Kaip policija apgins mus, jeigu nebeapsigina savo būstinių?

Iš „Šiaulių krašto“ komikso

Jungtiniame miesto mafijos koordinaciniame centre komisaras Katanis susitinka su Šefu.

– Apie tamstą esu girdėjęs daug gero, mielai imu į savo komandą, – sako Šefas.

– Ne, aš esu principingas, – nesusvyravo komisaras.

Tuomet Šefas pasiūlo:

– Principingų žmonių labai trūksta teisingumo organuose. Gal jus patenkintų darbas prokuratūroje?

– Ne, aš bevelyčiau dirbti savarankiškai.

– Tuomet žinokitės...

Į Mafijos koordinacinį centrą įsiveržia ginkluoti policininkai.

– Rankas aukštyn! Tamsta nelegaliai nešioji „Valterio“ markės pistoletą.

Katanis bando paaiškinti:

– Vyručiai, aš – Katanis, tame name suradau mafiją.

O už sienos Šefas telefonu:

– Prokurore, aš nenorėčiau, kad su juo būtų elgiamasi per daug grubiai...

1

 

Visa spauda, taip pat ir „Šiaulių kraštas“ mirgėjo kriminaliniais pranešimais. Sprogdinimai, turto prievartavimas, žmogžudystės. Banditų karai. Buvo sakoma, tegul išsišaudo.

Ką daryt verslininkui, kai pas jį ateina ambalas turto prievartautojas? Kreiptis į policiją? Bet juk norisi gyventi, dar ir vaikai, žmona, tėvai. O gal, suprantant valstybės bejėgiškumą, susirasti kitą reketininką, duoti jam kelis tūkstančius dolerių ir užbaigti su anuo? Pusantrų metų čia pateiktos mafijos istorija liudytų, jog kai kurie sprogdinimai ir nužudymai yra būtent kerštaujančių viena kitai grupuočių susirėmimai.

Tačiau prieš nusikaltėlius jų metodais ėmė kovoti ne tik verslininkai. Radviliškyje, kai buvo užpulta ir apiplėšta moteris, jos sūnus, keršydamas su draugais gaudė ir mušė įtariamuosius. Kauno „turgelninkai“ „Šiaulių krašte“ didžiavosi, kad jie turgaus reketininkus „patvarkė“ grandinėmis, lazdomis, dujų balionėliais ir tą patį siūlė daryti Šiaulių prekeiviams.

Policija norėjo daugiau įgaliojimų. Kai buvęs Šiaulių policijos vyriausiasis komisaras Romasis Vaitekūnas tapo vidaus reikalų ministru, interviu „Šiaulių kraštui“ (1992 12 12) pasakė, kad policijai trukdo dirbti galiojantys senieji įstatymai, todėl ministerija bandys pasiekti, kad Baudžiamajame kodekse atsirastų du nauji skirsniai dėl asmeninio turto vagysčių ir organizuoto nusikalstamumo. Taip pat turi būti galimybė įslaptinti liudytoją, nukentėjusįjį. „Tokia galimybė yra. Bet ar bent kiek padidėjo liudytojų, nukentėjusiųjų pasitikėjimas policija, prokuratūra?“ – klausta „Šiaulių krašte.“

Apetitas atsiranda bevalgant. Kitame savo interviu mūsų laikraščiui (1993 06 04) ministras jau kalbėjo apie prevencinį sulaikymą: „Įstatymų leidėjams mes siūlome priimti įstatymus, leidžiančius įtariamuosius sulaikyti pagal operatyvinę informaciją ar duomenis, pavyzdžiui, vienam mėnesiui. Suprantu, kad šie mūsų pasiūlymai kertasi su Konstitucija, žmogaus teisėmis... Tačiau valstybė juk turi įvesti savo viduje tvarką, duoti mums į rankas veikimo priemones. Juk operatyviniai duomenys nebūna iš piršto laužti. Mes juk galėtume per vieną naktį, vienu metu sulaikyti nusikaltėlius visoje Lietuvoje.“

Vienas aukšto rango komisaras (jis nenorėjo skelbti savo pavardės) pasakė dar atviriau: arba oficialiai perduosim valdžią mafijai, arba ginkluoti vyrai turės liautis žaidę demokratiją ir daryti perversmą. Dvivaldystė ilgai tęstis negalės.

Dvivaldystė tęsėsi.

Iš „Šiaulių krašto“ komikso

Slaptas Katanio pranešimas telefaksu:

Rašau iš beprotnamio, niekas netiki, kad esu Katanis ir suradau mafiją. Čia laikys tol, kol atsisakysiu savo minties. Vaistus leidžia kasdien, valgyti duoda gerai. Injekcijos nepavojingos, nes narkotikus išvagia, lieka tik skiediklis. Rengiu pabėgimo planą. Pas mafiją liko mano „Valterio“ apkaba su dinamito užtaisu. Laukit sprogimo.

...To meto „Šiaulių krašte“ rašyta, kad policija pagal laikraščių skelbimus galėjo gaudyti, sakysim, vario vagis: šie skelbė ir telefonus, ir adresus, ir firmų pavadinimus. Tačiau gaudyti nebuvo kam, ir Vyriausybė uždraudė tokius skelbimus. Nebėra skelbimų – nebėra problemos. Vis sunkiau žurnalistams gauti operatyvią informaciją apie sunkesnius nusikaltimus, Generalinė prokuratūra prigalvoja vis naujų tabu. „Dar apribokim demokratines laisves, ir tada beliks laukti, kada mafija ims reketuoti spaudą arba išlėks į orą kurio nors įžūlesnio (sakysim „Šiaulių krašto“) laikraščio redakcija. O tada jau tikrai šitai valstybei bus paskutinioji“, – prognozuota.

Ir žudė, ir reketavo, ir redakcijas sprogdino. 1993 m. spalio 12 d. Vilniuje nužudytas „Respublikos“ dienraščio redaktoriaus pavaduotojas, daugelio straipsnių apie mafijos siautėjimą autorius Vitas Lingys. 1995 metų liepos 20 dieną per V. Lingio žmogžudystės organizatoriaus Boriso Dekanidzės mirties bausmės vykdymą į „Respublikos“ redaktoriaus Vito Tomkaus namo kiemą įmestos ir susprogdintos dvi granatos. Nusikaltimas neatskleistas. Paskleista versija – V. Tomkus sprogmenis įsimetė pats, norėdamas išgarsėti. 1995 m. rudenį susprogdintas statomas „Lietuvos ryto“ redakcijos pastatas. Nusikaltėlių ir... valstybės išpuoliai prieš spaudą tęsėsi ir vėlesniais metais. Apie tai gal dar bus proga pakalbėti, o skyrelio „Čia tau, broli, ne Italija“ tęsinys – šeštadienį.