Iš dar neparašytos knygos (32)

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiauliai. 2009 m. sausio 16 d. Kai po štur­mo prie Sa­vi­val­dy­bės pa­si­ro­dė Mo­bi­lu­sis po­li­ci­jos bū­rys vie­ša­jai tvar­kai pa­lai­ky­ti, žmo­nės nuo du­rų kiek at­si­trau­kė.
2009-ieji buvo išskirtiniai. Kodėl? Kiekvienas pajautėme (ir pirmąkart), ką reiškia pasaulinė ekonominė krizė, ir labai konkrečiai – konservatorių ir liberalų valdžios mesteltą naktinę mokesčių reformą. Metų pabaigoje nukirpo pensijas, socialines išmokas, biudžetininkų atlyginimus. Šimtai tūkstančių darbingiausių žmonių patraukė svetur. Gegužės viduryje Lietuva dešimtmečiui išsirinko Dalią Grybauskaitę – vilties prezidentę, o pagal Vytautą Landsbergį: tegul Dalia būna Lietuvos dalia... Neišsipildžiusių vilčių dalia? Suklestėjo paradinis patriotizmas, padaugėjo Lietuvos priešų – ne tik išorėje, bet ir viduje. Penktoji kolona. Slaptųjų pažymų suklestėjimo ir politinės partinės sistemos nususinimo metai. Ypač skaudžiai naktinukai smogė spaudai, kuriai buvo užkrauti keliolika kartų didesni mokesčiai nei kitoms ūkio šakoms. Kam reikalingi laikraščiai, kai yra internetinė žiniasklaida. Tai iš premjero Andriaus Kubiliaus repertuaro. Planas – sužlugdyti. Kerštas kritiškiausiai ir profesionaliausiai žiniasklaidai. Nesužlugdė, bet gerokai pakenkė. Viešumui, nuomonių įvairovei. Demokratijai. Apie tai mes, tikiuosi, pakalbėsime paskutiniuose šios knygos skyriuose, o dabar 2009 metų „Šiaulių krašto“ pagrindinių akcentų popuri...

Jaučio metų pradžia pažymėta reportažu iš bizonų fermos, kurią papildė jaunikliai – pirmieji bizoniukai, atėję į pasaulį Baltijos valstybėse. Ūkiškas rašinys, turėjęs akcentuoti sunkaus meto pradžią: arsime kaip jaučiai. Sausis prasidėjo ir automobilininkų signalais prieš valdžios ketinimą įvesti automobilių mokestį. „Protestas iš Šiaulių per Lietuvą“ – juodavo „Šiaulių krašto“ antraštė. Automobilių neapmokestino, o piliečiams atsirado viltis, kad ir jie yra jėga.

„Užkniso, – asmeniškai kreipėsi laikraščio žurnalistė. – Iš tiesų užkniso kiekvieną dieną klausytis apie krizę, mokesčius ir idiotus valdžioje – tegul tai ir būna tikra.“ Po naktinio perversmo gyvenimas keitėsi pastebimai: didėjo mokesčiai, brango prekės, mažėjo išmokos. „Brangimo vajus įsisuka“, „Valdžia pažaidė pradinukų maitinimu“ – tokios ir panašios pagrindinių rašinių antraštės.

Artėjo socialiniai protestai. Riaušės kilo Rygoje. Sausį nedarbas Lietuvoje siekė 5–6 procentus. Vladas Gaidys, sociologas, „Vilmorus“ direktorius, „Šiaulių krašte“ prognozavo, kad žmonės išeis į gatves, kai nedarbas pasieks 15–16 procentų. Po kelių dienų riaušininkai išmalė Seimo langus, sulaukė ašarinių dujų ir guminių kulkų.

Sausio 16 d. bandyta šturmuoti Šiaulių savivaldybę. Keli tūkstančiai nepatenkintų žmonių prie Administracijos pastato durų spaudė policijos būrį. Kelios dešimtys lazdomis ir plytgaliais ginkluotų skinų bandė minią įstumti į policininkų grandinę. Šturmo ir kraujo pavyko išvengti.

Įniršio pliūpsniai įkaitino šalį. Valdantieji kėlė bylas ne tik riaušininkams, bet ir taikaus profsąjungų mitingo organizatoriams, po kelių mėnesių Seime užsimanyta nusipirkti vandens patrankų. Tai vyko devynioliktaisiais nepriklausomybės metais. Lietuva vis labiau skilo į Juos ir Mus.

Sunkmetis laužo susigulėjusius verslo, žmonių ryšius. Prarandama, bet ir atrandama. Vasarį rašyta, kad apskrities ūkininkai Šiauliuose ir rajonų centruose atrado mažas prekyvietes, didelių prekybos centrų kiemus, o namuose vis daugiau šeimininkių dalijasi raugu ir kepta duona. Gražu, kvapnu, pigesnis duonos kąsnis, daugiau vilties ir arčiau šaknų.

Kovo pradžioje konstatuota, kad Šiauliuose nekilnojamasis turtas pigo labiausiai šalyje, tačiau būsto parduoti praktiškai neįmanoma. Vėl krizės ženklas. „Šiaulietė trečias mėnuo gyvena be cento kišenėje. Kepa ant vandens ir dėl mokesčių neužmiega naktimis“, – rašyta straipsnio įžangoje. Tuščio puodo temos vis ryškesnės.

Balandį Šiaulių meras G. Mikšys jau dažniau kartojo: „Pinigų nėra ir nebus“. Taip Šiauliuose buvo sprendžiamos vaikų darželių problemos. Prognozuota, kad gruodį darželių darbuotojai gali negauti atlyginimų. Negavo.

Saugumo jausmo vis mažiau. Šiauliuose jėgos struktūrų darbuotojai surengė basą protestą. Basa policija.

„Konkurencija žiaurėja“, – teigta rašinyje apie aukštojo mokslo reformas. Lietuvoje – kaip visada: reforma virsta jovalu. Ar išliks Šiaulių universitetas – krašto mokslo ir kultūros centras? Prorektorius Juozas Pabrėža nuramino: regioniniam universitetui pavojaus nėra – laidotuvių varpais per anksti skambinama.

Į Šiaulius sugrįžo belaisvis Nr. 8654, buvęs vokiečių kareivis Vilhelmas Adleris, nuliejęs centrinėje aikštėje stovėjusią kario skulptūrą. Tai viena iš daugelio gyvenimo istorijų, papasakota „Šiaulių krašte“.

Paskaičiuota, kiek uždirba Šiaulių savivaldybės įmonių vadovai. Tiek, kiek ministrai. Pinigų yra.

„Šiaulių“ krepšininkai iškovojo dar vieną bronzą. Trečioji vieta LKL – gera dovana sugrįžusio trenerio Antano Sireikos gimtadieniui.

Prezidento rinkimai buvo ramūs, bet prastai organizuoti. Priešrinkiminis laikotarpis – pasibaisėtinas. Taip išrenkama Viltis. Dalios Grybauskaitės, jau Prezidentės, reitingai šoks į neregėtas aukštumas, tik prieš metų pabaigą pasitikėjimo ir meilės procentai ėmė trauktis.

Linkuvoje šeimą nuo mirties išgelbėjo katė, naktį prikėlusi šeimininkus ir nuvedusi prie padegtų durų. „Šiaulių krašte“ – daug įvykių, naujienų, įdomių istorijų.

Prasidėjo Šiaulių apskrities viršininko administracijos likvidacija. Išdalyti atleidimo lapeliai žemėtvarkininkams. Apskritis lieka, kontora užsidaro. Kas tai: biurokratijos mažinimas? Neįtikėtina.

Vasara prasidėjo Krepšinio muziejaus Joniškyje atidarymu ir krepšinio fiesta. Po kelių dienų Šiauliuose vilnijo antikvarinių automobilių šventė. Didesni ar mažesni renginiai nelieka nepastebėti.

Birželio 13-ąją Akmenės rajone pliaupė lietus – užfiksuotas stichinis hidrometeorologinis reiškinys.

Šiaulių rajone, miške šalia Kurtuvėnų, menininkai pastatė ir atidarė Valdovų rūmus. Akcija, atrakcija, parodija.

Žydinčios liepos žadėjo gerą medunešį. Taip tvirtino bitininkas Feliksas Ramanauskas iš Liolių (Kelmės r.). Pirmoji mėnesio savaitė prasidėjo diskusija „Ar reikia mažinti motinystės išmokas?“ Prokuratūra ims persekioti pasididinusias išmokas motinas, grasins kalėjimais.

„Kukliai, bet iš širdies“, – tai antraštė reportažo, pasakojančio, kaip Šiauliuose Lietuvos vardo tūkstantmečio garbei vienu metu su viso pasaulio lietuviais buvo giedamas Lietuvos himnas. Vienybė žydėjo.

Keletą kartų spausdintos laikraščių skaitomumo tyrimų lentelės, kuriose pažymėta, kad pavasarį „Šiaulių kraštas“ buvo skaitomiausias laikraštis ir Šiaulių apskrityje, ir Šiaulių mieste.

Savaitę Šiauliuose kunkuliavo tarptautinio folkloro konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ katilas. Įspūdinga šventė, kuriai suorganizuoti nebūtini milijonai. „Ekonominės krizės metu reikia parodyti gyvenimo džiaugsmą, o ne dugną“, – laikraščiui sakė festivalio direktorė Rūta Stankuvienė.

Šiaulių meteorologijos stoties viršininkė Vaida Šileikaitė paneigė kalbas, kad praėjusi vasara buvo lietingiausia ir karščiausia. „Šios vasaros išskirtinumas – greitai besikeičiantys orai: nuo smarkaus lietaus iki kaitrios saulės“.

Po lietaus pradėjo dygti grybai. Šiauliuose atostogavusi Vilma miške rado baravyką – didelį kaip kelmą, sveriantį beveik kilogramą. Mažoms, bet mieloms naujienoms „Šiaulių krašte“ visada atsiranda vietos. Todėl ir sakoma: leidžiame šeimos laikraštį.

Rugpjūtyje užfiksuotas ryškesnis kiaulių gripo akcentas: Šiaulių ligoninėje 6 dienas nuo šios ligos gydyta pacientė išleista namo pasveikusi.

„Grožis ir per krizę grožis“, – išryškintas vienas iš sunkmečio paradoksų. Išlaidos aplinkai tvarkyti (sėklos, gėlės, sodinukai) per pusmetį padidėjo 50 procentų.

Miestelio socialinis pjūvis: nuolaidos alui, bet ne duonai. Tokia išvada akis badė paruošus reportažą iš Lygumų miestelio (Pakruojo r.). „Lygumų gyvenimą kuria visi: ir valkatos, ir šviesuoliai. Pastarųjų vis mažiau, nes vienintelis įvažiavimas miestelio neįgaliesiems įrengtas ne į biblioteką, o į alaus barą“. Iškalbinga detalė.

Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių šventė, kalbėjimo apie Lietuvos ateitį metas. „Ar tai nėra puota maro metu, kai kasdien girdime žodžius klajūnus: krizė, sunkmetis, recesija, kai jau seniai baigėsi atostoginiai, o vaikus reikia leisti į mokslus mokyklose ir universitetuose, kolegijose“, – klausė Šiaulių universiteto docentas Stasys Tumėnas.

„Baltijos kelias“ prie vištų – reportažas apie kelių šimtų automobilių eilę prie paukštidės. Vištų išpardavimas. Dar vienas sunkmečio ženklas.

Šiaulių miesto taryba Prezidento Valdo Adamkaus neišrinko miesto Garbės piliečiu. Politinė klaida? Ar Prezidento šlepečių istorijos tęsinys?

„Šiaulių kraštas“ prenumeratoriams suteikė galimybę išpildyti svajonę – skristi oro balionu. Pakilo trys nuolatinės laikraščio skaitytojos: „Lėktuvu paskridai – ir viskas. O čia, atrodo, sugeri visą grožį“, – po skrydžio sakė viena iš oreivių.

„Prie caro atidarė mokyklų kaimo vaikams, o po šimto metų nepriklausomoje Lietuvoje ji naikinama“, – citata iš straipsnio apie Pakruojo valdžios pasmerktą Pamūšio kaimo mokyklą. Po kelių publikacijų mokyklos uždarymo procesas pristabdytas. Kaimo bendruomenės pergalė.

Kinijos ambasadorius Lietuvoje Tong Mingfao pranešė, kad geležinkelis Pekinas–Klaipėda galėtų eiti per Šiaulius. Globalaus pasaulio galimybės. Bent daug žadantys planai.

Rugsėjo pabaigoje žurnalistas Feliksas Grunskis pranašavo: valdžia aveles kirps žiemą. Pataikė: gruodžio vidury pakirpo pensijas, kitas socialines išmokas.

Spalis – dienos trumpėja, tačiau yra ir šviesos. Pastebėta, kad vis daugiau moterų darbdaviams praneša apie ateinančią gyvybę: nuo sunkmečio gelbėja motinystė – o 2009 metų balandžio mėnesį Šiauliuose po ilgo laiko gimstamumas pralenkė mirtį.

Seime – vaizdelis. Krečia automobilių nuomos skandalas, kuriame labai gerai jaučiasi ir mūsų krašte rinkti seimūnai J. Juozapaitis, A. Salamakinas ir S. Bucevičius. „Jūs rašykit, o aš važiuosiu“, – rėžė J. Juozapaitis. Gruodžio pabaigoje šia tema rašyti ėmė Generalinė prokuratūra. Tai apie išrinktųjų etiką ir sąžinę.

„Žinote, kas yra ypač skaudu? – „Laiškuose Prezidentei“ kreipėsi Kužių bibliotekininkė Nijolė Viktoravičienė. – Jau tiek metų Nepriklausomybei, bet bibliotekai neužsakomi dienraščiai, kiti periodikos leidiniai. Palikime žmogų tamsoje – bus lengviau valdyti.“ Žmonės pastebi ir vertina. Skaitytojų nuomonė laikraščiui ypač brangi.

Kai europietiškos parduotuvės užsidaro arba tampa išparduotuvėmis, į jų vietą ateina kinai. Azija ateina. Užgriebta dar viena pasaulio be sienų ekonominė tendencija. Verta susimąstyti.

Gaisras be pastogės Naisiuose paliko jauną šeimą. Padėti sukilo visas kaimas. Gerumo, paramos silpnesniam tema – viena pagrindinių „Šiaulių krašte“.

Lietuva ten, kur plaukia pinigai, – konstatavo į „Šiaulių krašto“ apvaliojo stalo diskusiją pakviesti apskrities seniūnai. „Ar nebus taip, kad vieną rytą atsibusite ir, žvelgdami į pakraščius, mūsų nebeišvysite“. Apie Lietuvos išsivaikščiojimą ir centralizaciją. Rusijoje – tik Maskva, Lietuvoje – tik Vilnius.

Psichologė Jolanta Tuminskienė laikraščio priede „Sveikata“ teigė, kad 50 procentų savijautos lemia mintys: „Nuotaika gerėja nuo gerų žodžių“. Verta įsidėmėti.

„Valdžia rengiasi gynybai“, „Už nemokamas atostogas sumoka atostogautojai“, „Valdžia verslui teberodo nugarą“, „Farmacininkai valdo medikus ir sistemą“, „Šiaulių centre subadytas žymus fotografas“, – kelios lapkričio pirmosios pusės pagrindinių straipsnių antraštės (redakcijos žargonu – špygeliai). Toks gyvenimas, o laikraštis – aplinkos, kurioje gyvename, veidrodis.

Nemažai ir gražių atspindžių. Ar galima per 5 mėnesius pastatyti ir įrengti namą? Galima. Kelmiškių Rasos ir Vaido Sapragonų sėkmės istoriją galėjome skaityti „Keturiuose kampuose“.

Lapkričio 20-ąją paminėta devynioliktoji „Šiaulių krašto“ sukaktis. Prasidėjo 20-ieji leidybos metai.

Nei velnio, nei krizės. Šiaulių arenoje atidaryta tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda parodė, kad gyvenimas verda: gaminama, kuriama, prekiaujama, planuojama, linksminamasi.

Gyvename pagal Dievo planą, taip sako geri žmonės iš Pikelių vienkiemio – Ričardas ir Liubovė, išauginę keturis savo vaikus ir priglaudę dar keturis globotinius.

„Radau išspausdintą nuotrauką, kurioje yra mano tėvas Jonas Tomėnas, sušaudytas 1944 metų lapkričio 29 d.“, – laiške redakcijai rašė šiaulietė Sigita Jakštavičienė. Ji atpažino tėvą iš „Šiaulių krašte“ spausdinto reportažo apie vilniečio menininko surengtą parodą nuotraukos. Praeities ir dabarties akistata.

Šiauliuose duris atvėrė nauja bažnyčia. Taškas daug aistrų kėlusioje bažnyčios statybos istorijoje.

Šiaulius sukrečia skandalas: Moters ir vaiko klinikoje devyniems naujagimiams nežinomos sudėties skysčiu nuplikyta odelė. Nelaimę tirti ėmė prokuratūra.

Prieš Kalėdas – šaltį pakeitė gausus sniegas. Nors kelininkai ir tikino, kad kelių būklė nebuvo kritinė, vairuotojai sakė: saugiausia – nevažiuoti. Daug avarijų, žuvo žmonės.

Žaidžia žiema. Po atlydžio vėl prognozuojamas šaltukas. Prognozės šiais laikais – tikslios. Kas mūsų laukė ateinančiais tigro metais? Tiksliausiai ateitį išbūrė „Šiaulių krašte“ išspausdinta astrologinė prognozė:)

...Vien tik perversti metų laikraščio komplektą reiktų gero pusdienio, o aukščiau išguldytam tekstui perskaityti – keliolika minučių. Gera proga, išmintingas pasirinkimas... Apžvalga gal ir nesudėtingas žurnalistikos žanras, bet labai įžvalgus: parodantis, kaip teksto autorius sugeba iš tūkstančių faktų faktelių atsirinkti pačius tuos, kurie atskleidžia: įvykių seką, naujienų aktualumą, renginio ar metų visumą ir gyvenimo spalvas. Tai, kas autoriui svarbiausia. Žurnalistika, nors ir labai besistengdama būti objektyvi, visada lieka subjektyvi. Žmogus – žmogui. Todėl kiekvienas iš jūsų pateiktų savąją metų išklotinę, praėjusio laiko interpretaciją, savo vertinimus, ir tai būtų įdomiau... Pertraukėlė iki ketvirtadienio.