Naujausios
Pirmoji balandinė
Pasakodamas apie savo gražuolius balandžius, G. Kriščiūnas prisiminė bene svarbiausią vaikystės įvykį. Tada dešimtmetis berniukas dviračiu nuvažiavo į negyvenamą sodybą ir iš ten parsivežė lentų balandinei susikalti. Pavyko padaryti neblogą būstinę balandžiams apgyvendinti. G. Kriščiūnas sakė, kad mokydamasis mokykloje turėjo įdomų pomėgį auginti ir prižiūrėti balandžius. Jų tada laikė nemažai.
Paskui buvo pertrauka, Gintautas išėjo tarnauti į sovietinę armiją. Po tarnybos kurį laiką jų neaugino, mat buvo pasinėręs į kitus darbus. G. Kriščiūnas su šeima gyvena savo tėvų namuose, kuriuose jis gimė.
Gal prieš penkiolika metų į G. Kriščiūno sodybą priklydo vienas balandis. Tikriausiai tai buvo savotiškas ženklas, kad balandžiai ieško savo šeimininko. Priklydėlis apsigyveno kartu su vištomis, buvo taikus ir ramus, vištų kompanija jam patiko. Kad vienišam balandžiui nebūtų liūdna, G. Kriščiūnas bičiulio paprašė atvežti patelę. Geraširdis draugas buvo dosnus – vietoj vieno balandžio padovanojo net tris. Balandžių vis daugėjo. Šeimininkas iš pradžių savo skrajūnams padarė vieną balandinę, po kurio laiko sukalė ir antrą.
Dekoratyviniai ir aukštaskraidžiai
Savo sodyboje G. Kriščiūnas dabar laiko apie pusantro šimto balandžių. Vienoje balandinėje apgyvendino dekoratyvinius balandžius, o kitoje – aukštaskraidžius. Pašto balandžių nelaiko, jais kolekcininkas nesusidomėjo.
Pasakodamas apie įvairių veislių turimus skrajūnus, jų išskirtinius požymius, sakė, kad dekoratyviniai balandžiai vertinami dėl jų grožio, o aukštaskraidžiai – dėl jų grakštaus skrydimo, manevrų ore, kuo ilgiau ir aukščiau jie skrenda, tuo įspūdingiau. Daugelis jo aukštaskraidžių geba įspūdingai manevruoti, vartytis ore.
G. Kriščiūnas pasakojo, kad laikyti balandžius yra išskirtinis ir gana brangus hobis, mat reikalauja ne tik laiko, bet ir nemažų išlaidų. Reikia kokybiškų pašarų, vaistų, mineralų, be to, perka ir vakciną – skiepija, kad būtų atsparūs ligoms. Savo paukščius Gintautas gydo ir skiepija pats, taip pat pats ruošia pašarus. Pagrindiniai lesalo komponentai yra kviečiai, miežiai, kukurūzai, saulėgrąžos, žirniai. Svarbiausi dalykai – švara balandinėje ir kokybiški pašarai.
Balandžių laikymas nėra verslas, tai – Gintauto vaikystės laikų pomėgis. Jis parodose nedalyvauja, balandžių neparduoda, balandžius augina savo malonumui. Jo laikomais paukščiais džiaugiasi bičiuliai, į sodybą užsukę pažįstami ir draugai.
Įdomesnių ir retesnių balandžių įsigyja turguje, kartais keičiasi su kitais balandininkais. Gintautas vardijo, kokių veislių balandžių turi: tai kelių rūšių bijai, laiko ir turkų taklų, tiplerių, jie labai ilgai skraido, yra ištvermingi.
Daugelis sako, kad patys įspūdingiausi yra dekoratyviniai balandžiai, jų plunksnos puošnios. Balandžių kolekcininkas turi povinių, aukštaičių burbulų, Omsko figūrinių, jakobinų, kapucinų, mokų, Saksonijos žuvėdrų, sniegenų. Jam visi balandžiai savaip gražūs, įdomūs, išskirti kelių ypatingų negalėtų.
Šalia balandžių
Su balandžių kolekcininku kalbėjomės apie vestuvių tradicijas, kai daugelis jaunavedžių per iškilmes į dangų paleidžia porelę baltų balandžių. G. Kriščiūno nuomone, geriausia įvairiomis progomis į dangų paleisti tik sportinius balandžius, kurie sugeba sugrįžti pas savo šeimininkus į savo balandinę, nes netreniruotų balandžių likimas liūdnas – dažniausiai juos sugauna vanagai. Tai turėtų žinoti vestuvių planuotojai ir renginių vedėjai, kad šventinės akimirkos grožis netaptų paskutiniu baltų balandžių skrydžiu.
G. Kriščiūno sodyboje galima pamatyti ne tik balandžių. Šiltuoju metų laiku visur žydi daug gėlių. Šeima gėles augina ne tik savo sodybai puošti, jų užaugintų vienmečių gėlių daigų įsigyja daugelis grožio puoselėtojų.
Gėlėms auginti Kriščiūnai turi du didelius šiltnamius, juose įrengta laistymo sistema. Dalį gėlių augina lauke. Gintautas minėjo, kad paklausios surfinijos, petunijos, begonijos, pelargonijos, chrizantemos. Darbuojasi kartu su žmona, nėra jokių pagalbinių darbuotojų. Gėles dažniausiai parduoda iš namų, nuolatiniai klientai jas labai vertina.
„Mums patinka kaimo ramybė, gamtos grožis. Mano specialybė – miškininkas, žmona Asta yra biologijos mokytoja. Sodybą tvarkome ir gražiname kartu, tik balandžiais aš rūpinuosi“, – kalbėjo kolekcininkas G. Kriščiūnas.
