Naujausios
5–10 minučių nuolat
Stresas ir nuovargis darbo vietoje – daugumai pažįstamas derinys, kurio išvengti norėtų
kiekvienas dirbantysis. Tarptautinės personalo valdymo ir atrankų kompanijos „Soprana
Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė sako, kad yra labai paprastas, bet
efektyvus sprendimas šiai problemai spręsti – nuolatinės 5-10 minučių pertraukėles darbo
metu.
„Trumpos pertraukėlės darbe iš tiesų nėra laiko švaistymas, bet atvirkščiai - padidina
darbingumą, padeda pailsėti protui ir lengviau rasti geresnius sprendimus, efektyviau įveikti
stresą. Darbdavių keliami reikalavimai aukšti, todėl darbuotojams reikia pakankamai
motyvacijos ir sugebėjimo išnaudoti visą savo potencialą“, – teigia personalo atrankų
ekspertė.
Tiek mokslininkai, tiek ekspertai sutaria, kad aukščiausių rezultatų pasiekia tos įmonės,
kuriose mikroklimatas ir darbo sąlygos yra geriausios. Žmogus yra sukurtas dirbti efektyviai,
bet ne nenutrūkstamai. Tikėtina, kad dirbdamas be pertraukų net ir geriausias darbuotojas
kada nors išsikvėps dėl nuolatinio nuovargio.
Reikia „įkrauti savo baterijas“
Trumpos pertraukėlės padeda efektyviai organizuoti darbo procesą. Griežtai nusistačius kiek
laiko dirbę ar kiek darbų padarę turėsite pertraukėlę, dirbsite produktyviau ir būsite
motyvuoti darbus atlikti greičiau. Naudojant tokį metodą komandos dirba efektyviau, nes
mažiau laiko yra nuoboduliui ar antraeiliams dalykams, o tai padeda palaikyti griežtą
discipliną ir siekti geresnių rezultatų.
„Tam tikru momentu darbuotojai turi nustoti dirbti, kad taip "įkrautų savo baterijas".
Trumpos pertraukėlės darbo dienos metu gali padidinti protinius resursus, tokius, kaip
dėmesingumas, atidumas, atsakingumas, kurie yra būtini siekiant užtikrinti gerą darbo
kokybę“, – teigia D. Blažaitienė.
Darydami pertraukas turite daugiau laiko apgalvoti savo tikslus ir darbo strategiją. Galite
įvertinti tai, kas jau padaryta ir ar dirbate geriausiai kaip galite. Jei ne – galite keisti darbo
eigą ar procesą. Net ir trumpas poilsis padeda pamatyti dalykus „naujomis akimis“, todėl po
pertraukos daug lengviau rasti atsakymus ir sprendimus į iškilusius klausimus.
Net ir trumpa pertrauka pagerina produktyvumą. Vos dešimčiai minučių atsitraukus nuo
darbo, galva spėja „persikrauti“ ir pailsėti. Tačiau ekspertė įspėja, kad norint, kad pertrauka
būtų efektyvi, reikia tinkamai ją suplanuoti.
„Nereikėtų pertraukos metu kalbėti apie darbo problemas, kurios jums kelia stresą ir
nepasitenkinimą. Tokiu metu smegenys tik dar labiau pervargsta ir visiškai nepailsi.
Darbuotojas atsiduria užburtame trikampyje – naudoja savo pertrauką nuo darbo, pakalbėti
apie darbą“, – pataria D. Blažaitienė.
Pertrauka ir kūnui, ir sielai
Papildomų ir specialių pertraukų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, gerinti darbo
našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir
nelaimingų atsitikimų darbe. Privalomos ir papildomos pertraukos visiems darbuotojams yra
numatytos ir Darbo kodekse, tačiau tikrai ne visi darbdaviai paiso tokių reikalavimų.
Pertrauka reikalinga ne tik galvai, bet ir kūnui. Šis punktas ypač svarbus biuruose dirbantiems
darbuotojams. Nuo sėdėjimo vienoje vietoje ir mažo judrumo labiausiai kenčia stuburas ir
kaklas, o nuo žiūrėjimo į kompiuterį – akys. Tad ekspertė rekomenduoja atsikelti
pasivaikščioti ar net prasimankštinti, kad išvengtumėte stuburo skausmų ar kitų ligų ateityje.
Atsitraukus nuo darbo bent kelioms minutėms, sumažėja stresas ir padidėja budrumas.
Išėjimas į lauką, perėjimas į kitą kambarį ar bet koks kitas aplinkos pakeitimas automatiškai
atitraukia mintis nuo darbo. Pagal galimybes ekspertė rekomenduoja pajudėti ir suaktyvinti
kraujotaką, taip pakeliant energijos lygį kūne. Galima atlikti neilgą meditaciją, tačiau
paprasčiausiai būdas - pabendrauti su kolegomis kitose nei dirbate erdvėse.
Ekspertė pataria komandų ar įmonių vadovams skatinti savo darbuotojus daryti pertraukėles.
Tokiu būdu bus palaikoma ne tik gera atmosfera darbo vietoje, bet ir darbuotojai bus
laimingesni, sveikesni bei produktyvesni.
Sumažėja streso hormono kiekis
„Soprana Personnel International“ vadovei pritaria ir „OfficeGym“ vadovas, sporto ir
sveikatingumo treneris Deividas Vaškelis, organizuojantis mankštas biuruose.
„Paprastas sprendimas neužsisėdėti – trumpos, 10-15 min. fizinio aktyvumo pertraukėlės
kelis kartus per dieną. Jos veikia netgi efektyviau nei 1 ilga treniruotė po 8 sėdimo darbo
valandų, juolab, palaiko aktyvų cukraus įsisavinimą visos dienos metu“, – sako D. Vaškelis.
„OfficeGym“ kineziterapeutas Edvinas Brasas dirbantiems sėdimą darbą prie kompiuterio
pataria bent kartą per pusvalandį atsistoti nuo kėdės, prasukti klubus, pratempti sustingusius
raumenis ir toliau tęsti darbus: „Mūsų kūnui reikalinga „persijungti“ iš ramios būsenos į
dinaminę, todėl trumpos mankštos nauda yra didžiulė. Suaktyvėja kraujotaka, smegenys
gauna daugiau deguonies, gerokai sumažėja streso hormono kortizolio kiekis“.
Vakarų kompanijose yra normali praktika organizuoti trumpas, grupines treniruotes.
Lietuvoje šis vis dar fenomenas įsigali pamažu, pirmiausia, tarp didesnių, su ilgesne istorija
ar užsienio kapitalo įmonių.
„Personalo vadovai tokias mankštas netgi laiko vienu iš veiksmingiausių team building‘o
būdų. Visi įsikrauna teigiamų emocijų, trumpam atitrūksta nuo darbų ir turi bendrą, malonią
patirtį“, – sako D. Vaškelis.
Tokių mankštų atsiradimas daugeliu atveju sietinas su kompanijos vertybėmis. Suprasdami,
kad pagrindinę vertę kuria žmonės, jie negaili resursų, kad pagerintų savo darbuotojų
emocinę ir fizinę sveikatą. E. Brasas pastebi, kad IT sektorius pirmauja pagal tokių paslaugų
užsakymus.
„Kai kurių sričių specialistai, kaip IT, ženkliai daugiau laiko leidžia prie kompiuterio nei kitų
profesijų atstovai. Intensyvus sėdėjimas ir įtampa, akivaizdžiai daro įtaką laikysenai, prastėja
sveikatos rodikliai. Didelės kompanijos į tai reaguodamos organizuoja mankštas savo
darbuotojams, šviečia apie jų teikiamą naudą“, – sako E. Brasas.