„Išgyvenome karantiną, kuris truputį iškraipė vaizdą“

Leonardo SKIRPSTO nuotr.
„Komerciniai kanalai neturi kitų priemonių išgyventi, išskyrus reklamą“, – akcentuoja profesorius Žygintas Pečiulis.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Žygintas Pečiulis „TV publikai“ teigia, jog komerciniams televizijos kanalams tenka derinti žiūrovų poreikius ir reklamos pajamas. Televizijos tyrinėtojas spėja, kad ateityje ekranuose pamatysime daugiau buitiškų vaizdų.

– Ar televizijos, užkraudamos laidas, filmus ilgai besitęsiančiomis reklamomis, nekerta šakos, ant kurios sėdi, nes daug žiūrovų nebežiūri TV tiesiogiai, o tai, ką nori pamatyti, pažiūri vėliau atsisukę?

– Televizijos žmonės nėra tokie neprotingi, kad nekreiptų dėmesio į žiūrovus. Jie seka, gauna TV metrų duomenis, juos analizuoja, mato, kurioje vietoje buvo padidėjimas, kurioje kritimas - visi šie dalykai yra skaičiuojami. Kadangi reklama kainuoja, tai nors ir procento dalimi sumažėja žiūrimumas, vis dėlto gaunami reklamos pinigai. Kitas dalykas, dabar jau yra skaičiuojamas ir vadinamasis pavėluotas žiūrėjimas ar atsisukimas, vadinasi, televizijos nieko nepraranda.

Komerciniai kanalai neturi kitų priemonių išgyventi, išskyrus reklamą. Ir kai žmonės nori kažką gauti už dyką, jie turėtų susitaikyti su reklamos intarpais – ramiai nueiti arbatos išsivirti ir pan. Komerciniai kanalai, negavę reklamos pinigų, negali žmonėms kurti laidų, pirkti užsienio produkcijos, tai yra nuo ryto iki vakaro jiems kažką rodyti. Žmonės turėtų tai suprasti, o jei iš tikrųjų negali pakęsti reklamos, yra būdų to išvengti – yra „Netflix“, HBO, kur, susimokėjus pinigėlius, gali be jokios reklamos žiūrėti filmus.

– Esate sakęs, kad televizijoje vyrauja mados. Kokios jos dabar?

– Išgyvenome karantiną, kuris truputį iškraipė vaizdą. Jei kalbėtume apie padėtį iki karantino, galima pasakyti, kad praktiškai realybės šou projektų mada, gyvavusi dešimtmetį ar dvylika metų, jau yra praėjusi. Neseniai LNK padarė kažkokį projektėlį, išvažiavę į šiltus kraštus (realybės šou „Dydžio evoliucija” – past.), bet iš esmės jokio furoro jis nesukėlė.

Dabar išlieka, manyčiau, tam tikra realybės stilistikos atmaina - tokie „profano-profesionalo“ projektai, panašūs į tuos, ką daro LRT, kai laidoje dainuoja šeimos nariai, tai yra, neprofesionalai su įžymybėmis. Arba komercinių televizijų rodomi vadinamieji talentų atradimų projektai: „X faktorius“, „Lietuvos talentai“.

Įtariu, kad karantinas gali padiktuoti ir kitokias madas – tokio truputį neprofesionalaus rodymo, kai žmonės filmuojami namų aplinkoje. Toks neprofesionalus vaizdas, spalvos, bet žiūrovams įdomu, kaip gyvena žvaigždės, žinomi žmonės, kokios jų virtuvės, kokie jų namai. Manau, televizijos turėtų šį formatą dar šiek tiek paeksponuoti, panaudoti.