Lietuvos autorių kūrybiškiausių knygų dvyliktuke – Rimanto Kmitos „Remyga“

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Rimanto Kmitos knyga „Remyga“ pateko į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, renkamą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkų. Romano veiksmas vyksta Šiauliuose.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai išrinko tradicinį Lietuvos autorių kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.

Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka): Alfonso Andriuškevičiaus „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai“, Tomo S. Butkaus „Ežero žemė“, Audronės Girdzijauskaitės „Atminties šuliniai“, Antano A. Jonyno „Naujieji sonetai“, Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“, Rimanto Kmitos „Remyga“, Kęstučio Navako „šeši šeši“, Tomo Petrulio „Sterili“, Undinės Radzevičiūtės „Grožio ir blogio biblioteka“, Rimvydo Stankevičiaus „Kiaurai kūnus“, Indrės Valantinaitės „Apsisiautusios saule“, Alvydo Valentos „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“.

Mokslininkų pastebėjimu, praėjusių metų prozos tekstuose vyravusios Nepriklausomybės virsmo ir XX a. paskutiniojo dešimtmečio refleksijos jau priartėjo prie perprodukcijos (Sauliaus Šaltenio, Jurgos Tumasonytės, Vaivos Rykštaitės romanai), kurios išvengti pavyko Rimantui Kmitai, naujajame romane „Remyga“, palyginti su „Pietinia kronikas“, pakeitusiam ir personažą, ir optiką.

Kūrybiškiausios 2020 metų knygos ir LLTI premijos laureatas bus paskelbtas ir pasveikintas kovo 10 dieną, tradiciškai minint Kovo 11-ąją. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta Instituto tarybos.

Pirminį sąrašą, kuris sudaromas pagal Nacionalinės bibliotekos pateikiamą bibliografinę informaciją apie Lietuvoje išleistus leidinius ir iš kurio vėliau atrenkamas dvyliktukas, sudarė 530 knygų, per praėjusius metus išleistų lietuvių kalba Lietuvoje.

Iš jų – 101 vaikų literatūros knyga, o likusios 429 knygos – įvairiausios kokybės ir temų poezijos, prozos, dokumentikos, memuaristikos knygos, iš jų literatūrologų dėmesio vertų apie 100.

Konstatuota, kad praėję metai gana įprasti lietuvių literatūrai: netrūko nei geros poezijos, nei išmoningai sukonstruotų romanų ar įsimenančių egodokumentikos tekstų, sustiprėjusi regisi novelė, bet nublankusi esė.