Naujausios
Ketina ir likti kariuomenėje
Dabar 19-metės Viktorijos Laksaitės kiekvienos darbo dienos rytas prasideda 5 valandą 45 minutės, kada šauktiniai ir savanoriai šoka iš lovų ir skuba į mankštą. Toliau prasideda intensyvi dienotvarkė su pratybomis, mokymais, žygiais, budėjimais. Miegoti einama 21 valandą 45 minutės.
„Man patinka, kai yra režimas, tvarka, daug veiklos, – sako šiemet po mokslų Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje rugpjūčio mėnesį savanore išėjusi į tarnybą Lietuvos kariuomenėje jauna kraštietė. – Tarnauju Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione. Jau penktas mėnuo. Per šį laikotarpį baigiau bazinį kursą, kuriame tobulinau individualius kario įgūdžius, mokiausi rikiuotės, topografijos, buvo ir pratybų, taip pat vyko ir specialisto rengimas, per kurį mokiausi ryšininko darbo pagrindų. Tai tikrai įdomu, nes išmokau daug naujų dalykų, kurie, manau, ateityje pravers. Dabar esu būrio ryšininkė.“
Nors žygiuose ir pratybose tenka nukeliauti ne vieną kilometrą, ant pečių nešant 30 kilogramų svorio kuprinę, kelis kilogramus sveriantį ginklą, dėvint apsauginę liemenę, šalmą, Viktorija Laksaitė sako esanti patenkinta savo pasirinkimu, kuriuo nė kiek neabejojo nuo vaikystės. Noras tarnauti ir siekti daugiau nugali viską ir ta kuprinė nebėra tokia sunki, kaip pirmą kartą ją užsidėjus. Tad mergina po devynių mėnesių savanoriškos tarnybos ketina pasilikti kariuomenėje ir stoti į Karo akademiją.
Prosenelio įtaka
Didelę įtaką padarė šeima. Giminėje yra ne vienas žmogus, susiejęs savo gyvenimą su kariuomene. Be to, merginos mama ne kartą jai pasakojo apie savo senelį Juozą Garšauską iš Damelių kaimo, kuris buvo šaulys.
„Gaila, kad senelio netekau būdama vos devynerių metų, gal būčiau dar daugiau iš jo išmokusi, persiėmusi jo vertybėmis. Tačiau jis daug bendraudavo su anūkais, mane pasisodindavo ant kelių ir aiškindavo apie tai, kad reikia mylėti tėvynę ir niekada nesileisti žeminamam, nei dėl duonos kąsnio, nei dėl kitų dalykų. Turbūt tai giliai įstrigo mano atmintyje ir sugebėjau šias vertybes perduoti dukrai Viktorijai“, – jaunosios karės pasakojimą papildo mama Andželika Budginienė.
Viktorija Laksaitė nuo 14 metų taip pat tapo šaule, kaip ir jos prosenelis.
„Pavadinta draugės Karolinos Ponelytės įstojau į Lietuvos šaulių sąjungos Generolo Povilo Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės Joniškio 606-ąją šaulių kuopą. Pamenu, kaip visi naujieji nariai davėme kartu priesaiką, kartojome žodžius, kad tarnausime ir būsime ištikimi Lietuvai. Labai šaunus mūsų kuopos vadas Gintaras Čagus, kuris visada skatina. Mes turime gražių tradicijų, pavyzdžiui, organizuodavome kūčių vaišes, kur susinešdavome savo valgius, ten labai gera atmosfera, – prisimena Viktorija. – Ir per pirmąjį karantiną pavasarį mes, šauliai, padėjome prižiūrėti tvarką, patruliavome, stebėjome, kad žmonės nesibūriuotų, nesėdėtų poilsio zonose būriais pavėsinėse, kad visur reikiamose vietose būtų dezinfekcinio skysčio. Tai darėme neatlygintinai, geranoriškai.“
Perspektyvi futbolininkė
Nors mergina jau kelis metus mokėsi Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje, ji vis grįždavo į Joniškį, į savąją šaulių kuopą. Jos kelias jau kurį laiką suko link sporto karjeros.
Žaisti fubolą Viktorija pradėjo vaikystėje, tuo metu dar gyvendama ir besimokydama Žagarės gimnazijoje. Ji geru žodžiu mini trenerį Kazį Indrijaitį, kuris ją, nuolat žaidusią berniukų komandoje, visada palaikė bei skatino. Jaunajai futbolininkei taip patiko ši sporto šaka, kad nebesuspėdama į visus užsiėmimus, vardan futbolo atsisakė pianino pamokų meno mokykloje. Be viso to, mergina dar savanoriaudavo Žagarės regioninio parko direkcijoje.
Jau persikėlus į Joniškį kuriam laikui futbolas buvo primirštas, nors vieną sykį ji, subūrusi merginų komandą, dalyvavo mokykloje organizuotose rajoninėse varžybose ir užėmė pirmą vietą. Netrukus ją pastebėjo gabių sportui jaunuolių ieškantys žmonės. Vienas jų ir pasiūlė stoti mokytis į Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnaziją. Taip vėl atsidūrė arti futbolo. Tuo metu, kai stojo į sporto gimnaziją, kaip tik buvo suburta nauja – merginų – futbolo komanda, su kuria vartininkės pozicijoje žaidusi Viktorija Laksaitė 2019 metais tapo I moterų lygos Lietuvos čempione.
Perspektyviai merginai buvo siūloma vykti į atranką žaisti viename Lenkijos futbolo klube. Taip pat pavasarį merginų komandą planuota vežti atrankai ir į JAV, tačiau sutrukdė koronavirusas ir jos nebeišvyko. Be to, Viktorija patyrė kirkšnies traumą, po kurios reikėjo poilsio, atsigauti. Taip šiek tiek nutolus futbolininkės vizijai ji galutinai apsisprendė savanore eiti į Lietuvos kariuomenę.
