Naujausios
Kaip veikia serveris?
Serveris teikia informaciją prie jo prisijungusiems kompiuteriams. Klientai gali prisijungti prie serverio per vietinį (LAN) arba platųjį (WAN) tinklą, pavyzdžiui, internetu. Tuomet jie pasiekia programas, failus ir kitą ten esančią informaciją. Tam, kad veiktų kaip serveris, įrenginys turi būti sukonfigūruotas taip, kad galėtų klausytis prie tinklo prisijungusių klientų užklausų. Ši funkcija gali egzistuoti kaip operacinės sistemos dalis, kaip įdiegta programa, funkcija arba jų derinys.
Pavyzdžiui, „Microsoft“ „Windows Server“ operacinė sistema suteikia galimybę klausytis ir atsakyti į kliento užklausas. Be to, įdiegtos funkcijos ar paslaugos padidina kliento užklausų, į kurias gali atsakyti serveris, skaičių. Kitas pavyzdys galėtų būti „Apache“ žiniatinklio serveris, kuris reaguoja į interneto naršyklės užklausas per papildomą programą, įdiegtą operacinėje sistemoje.
Kai klientas reikalauja duomenų ar funkcijų iš serverio, jis siunčia užklausą tinklu. Ją gavęs serveris atsako pateikdamas atitinkamą informaciją. Tai kliento ir serverio tinklo užklausų (skambučių) bei atsakymų modelis. Serveris dažnai atlieka daugybę papildomų užduočių: patikrina užklausos teikėjo tapatybę, užtikrina, kad klientas turėtų leidimą pasiekti prašomus duomenis ar išteklius, taip pat tinkamai suformuoja arba grąžina reikiamą atsakymą laukiamu laiku.
Įgyvendinant internetinį projektą jums reikia ypač didelių serverio resursų? Paspaudę čia galite pasinaudoti patikimomis ir lanksčiomis profesionalaus hostingo paslaugomis iš patyrusio jų teikėjo.
Kokie yra serverių tipai?
Yra daugybė serverių, kurie visi atlieka skirtingas funkcijas. Daugelyje tinklų yra vienas ar daugiau įprastų serverių tipų:
● Failų. Šie serveriai saugo ir platina failus. Jais gali dalytis keli klientai ar vartotojai. Be to, centralizuotai saugant failus galima lengviau kurti atsargines kopijas ar toleruoti gedimus nei bandyti užtikrinti kiekvienos organizacijos įrenginio saugumą ir vientisumą. Failų serverio aparatūra gali būti sukurta taip, kad maksimaliai padidintų skaitymo ir rašymo greitį našumui pagerinti.
● Programų. Tokie serveriai paleidžia programas vietoj kliento kompiuterių, kuriuose jos veikia. Programų serveriuose dažnai vykdomos daug išteklių reikalaujančios programos, kurias naudoja daugelis vartotojų. Taip pašalinamas poreikis, kad kiekvienas klientas turėtų pakankamai išteklių programai paleisti. Be to, programinės įrangos nereikia diegti ir prižiūrėti daugelyje mašinų, o tik vienoje.
● Domeno vardo sistemos (DNS). Tai programų serveriai, teikiantys vardų skyrimą kliento kompiuteriams, žmonėms lengvai suprantamus vardus paverčiant mašinoms nuskaitomais IP adresais. DNS sistema yra plačiai paplitusi vardų ir kitų DNS serverių duomenų bazė, iš kurių kiekvienas gali būti naudojamas prašant nežinomo kompiuterio vardo. Kai klientui reikia sistemos adreso, jis siunčia DNS užklausą su norimo ištekliaus pavadinimu į DNS serverį, kuris atsako pateikdamas reikiamą IP adresą iš savo vardų lentelės.
● Pašto. Tai labai paplitęs programų serverių tipas. Pašto serveriai priima vartotojui siunčiamus el. laiškus ir saugo juos tol, kol klientas to paprašo minėto vartotojo vardu. Turint tokį serverį, vieną mašiną visada galima tinkamai sukonfigūruoti ir prijungti prie tinklo. Tada ji yra pasirengusi siųsti ir priimti pranešimus, o ne reikalauti, kad kiekviena kliento mašina nuolat veiktų savo el. pašto posistemiu.
Ir tai tik keletas populiariausių serverių pavyzdžių. Daugelis jų šiandien yra bendri, t. y. gali būti atsakingi tiek už el. paštą, tiek už DNS, FTP (angl. File Transfer Protocol, liet. failų perdavimo protokolas) ir netgi talpinti kelias svetaines, jei tai yra žiniatinklio serveris.
Dėl didelių serverio resursų ne visuomet pakanka įprasto hostingo. Tokiu atveju labai praverčia profesionalaus hostingo paslaugos. Jeigu tai aktualu ir jums, rinkitės įmonę, kuri pilnai pasirūpintų serverio priežiūra, saugumu ir reikalinga infrastruktūra.
Užs. Nr. 481963