Naujausios
Šiaulių „Aušros“ muziejaus istorijos ir fotografijos rinkinius papildė reikšmingi eksponatai.
Nors muziejuje saugomi gausūs rinkiniai, vis dar pasigendama vertybių, atskleidžiančių atskirus miesto istorijos momentus bei tam tikras gyvenimo sritis.
Keletas įdomesnių įsigytų eksponatų: „Rūtos“ saldainių fabriko ledinukų „Monpansjė“ dėžutė, miesto chemijos dirbtuvėse „Buzak“ pagamintos odos priežiūros priemonės buteliukas, F. Rubinšteino silikatų perdirbimo įmonės reklaminis leidinys, šoferio knygutė, išduota Antanui Gruzdui Šiauliuose 1927 m. ir kt.
Papildytame istorijos rinkinyje išskirtinio dėmesio verti eksponatai, susiję su žinomomis Šiaulių miesto asmenybėmis. Įsigytas šiauliečio advokato, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų teisės profesoriaus Kazio Šalkauskio LR užsienio pasas, taip pat jam priklausiusi sidabrinė cukrinė, kuri liudija dviejų žymių ne tik Šiaulių miesto, bet ir Lietuvos šeimų – Biržiškų ir Šalkauskių – bičiulystę. Ant indo išgraviruotas įrašas liudija, kad 1935 m. cukrinę Mykolas ir Bronislava Biržiškos padovanojo K. Šalkauskiui 50-ojo jubiliejaus proga.
Įdomiais eksponatais pasipildė ir muziejuje saugoma Zubovų giminės kolekcija. Įsigytas 1888 m. Aleksandrijos koklių fabriko produkcijos kainynas, jame užfiksuoti įmantrių krosnių pavyzdžiai. Iki šiol Aleksandrijos koklių fabriko istoriją liudijantys artefaktai buvo tik Aleksandrijos plytinėje pagaminti kokliai. Zubovų veiklos ir gyvenimo akimirkas liudija ir XIX a. II p. Kauno gubernijos dvarininkų vadovo Nikolajaus Zubovo kvietimas atvykti į didžiųjų kunigaikščių – Vladimiro Aleksandrovičiaus ir Marijos Pavlovnos – garbei rengiamą priėmimą.
Įsigyta ir Šiaulių miesto žydų istoriją atspindinčių eksponatų: pramonininkų Nurokų veiklą atskleidžiantis 1905 m. liudijimas apie V. Š. Nuroko priklausymą Antrajai pirklių gildijai. Iki šiol mažai pažinto Šiaulių gydytojo Kalmano Blecherio dokumentus papildė jam priklausęs LR užsienio pasas.
Įsigytas ir XIX a. fabrike pagamintas ir vėliau perdirbtas dalgis. Tikėtina, kad tokio tipo perdirbti dalgiai galėjo būti naudojami XIX a. Lenkijoje ir Lietuvoje vykusiuose sukilimuose.
Įdomus buities eksponatas – šaldymo spintelė, pagaminta Franco San-Gali metalo dirbinių fabrike Rusijoje XIX a. II p. – XX a. pr. ir naudota grafams Naryškinams priklausiusiame Žagarės dvare.
Fotografijos muziejaus rinkiniai papildyti 165 muziejinėmis vertybėmis. Ypač vertingas eksponatas – grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus XIX a. 10 deš. sukurta režisūrinė kompozicija – heliografija „Jauna mama“.
Istorinių fotografijų grupėje išsiskiria 2 senųjų Šiaulių – XX a. pr. (1901–1902 m.) – vaizdai. Jų autorius – B. Bogomolovas – iki šiol fotografijos tyrinėtojams nebuvo žinomas. Labai retos ir XIX–XX a. sandūros Šiaulių miestovaizdžio fotografijos, nes šio laikotarpio originalų Fotografijos muziejus neturėjo.
Įsigytose fotografijose užfiksuota Šiaulių turgaus aikštė ir viena iš pagrindinių miesto gatvių – dabar vadinama Vasario 16-osios. Be šių ir kitų vėlesnio laikotarpio Šiaulių miestovaizdžių, įsigytos ir Vilniaus (fot. Leonardas Semaško, Henrikas Poddebskis, XX a. 3–4 deš.), Klaipėdos (fot. nežinomas, 1894 m. rugpjūtis), Šiluvos (1912 m.) ir kitų miestų bei miestelių vaizdų ir portretinės jų gyventojų fotografijos.
Išraiškingi XIX a. pab.–XX a. pr. studijiniai portretai, kurių autoriai – E. Liaudanskis (Kaunas), I. Stropus (Kretinga), J. Arnsonas (Šiauliai), O. Berenšteinas (Marijampolė), J. Skrinska (Marijampolė) ir kt. Įspūdingos nežinomo fotografo Žydų teatro trupės Kaune fotografija, daryta apie 1910–1911 m., bei 1899 m. Šiaulių gimnazistų fotografija su kapelionu Juliumi Rodzevičiumi.
Retesni I pasaulinio karo laikotarpio vokiečių karių studijiniai portretai Vilniuje (fot. S. G. Icchokin) ir Kaune (fotografas nežinomas). Ryškūs tarpukario fotografijų meistrų darbai – K. Baulo (Kaunas), P. Ločerio (Biržai), B. Buračo (Šiauliai), D. Zolino (Raseiniai), J. Kinčino (Viekšniai), J. Fišerio (Joniškis), J. Daubaro (Vabalninkas) ir kitų.
Įdomus šio laikotarpio ikonografinis šaltinis – šeši popieriaus lakštai su paklijuotomis 24 Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės kalėjimų bei Tauragės ir Alytaus arešto namų nuotraukomis.
Fotografijos technologijos raidą atspindi įsigytas ferotipas – fotografija ant metalo plokštelės.
Fotografijos ir kultūros istorijai svarbios 2 Kačėnų dvaro (Šėtos vls., Kėdainių apskr.) gyventojų grupinės fotografijos – fotografo Juozapo Čechavičiaus našlės ir dailininko Vincento Slendzinskio žmonos Anos Slendzinskos šeima.
Papildytas muziejuje saugomas Lietuvos valstybės tarnautojo, visuomenės veikėjo Juozo Vanago-Simonaičio (1874–1960) gyvenimą ir veiklą atspindintis fotografijų archyvas. Ši kolekcija visapusiškai atskleidžia tarpukario Lietuvos visuomenės elito gyvenimą ir veiklą.
Fotografijų gamybos priemonių rinkinį papildė „Valfo“ fabriko Kaune apie 1940–1941 m. gaminta stiklo negatyvų dėžutė su 12 neišfotografuotų fotoplokštelių Ultra Chrom. Unikalus atvejis, kai įpakavimas nepažeistas ir fotomedžiagos nepanaudotos ar nesugadintos (neapšviestos).
Fotografijos verslo ypatybes atskleidžia „Fototechniškos dirbtuvės „Aušra“ ir Elijošiaus Lipšico fotografijos reikmenų prekybos (abi įmonės veikė Šiauliuose) XX a. 3–4 deš. reklaminiai spaudiniai.
Visi įsigyti eksponatai yra suskaitmeninti ir publikuojami Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje LIMIS, o 2021 m. daugelis iš jų bus eksponuojami muziejaus parodose ir ekspozicijose.
Reklama: https://molecule.lt/
