Nesibaigiantis Daušiškių kapinių miražas

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Būsimose Daušiškių kapinėse vis dar gaudžia statybininkų sunkioji technika, tad šešioliktus metus kuriamos kapinės dar porą metų gedulingų procesijų gali ir nepriimti.
Būsimųjų Šiaulių miesto kapinių Daušiškių kaime istorija, apaugusi įvairiais skandalais, rutuliojasi jau daugiau nei 15 metų. Nors jau šiokie tokie naujųjų kapinių kontūrai per tiek metų ėmė ryškėti, jose vis dar skamba ne gedulingos muzikos garsai, o sunkiosios statybinės technikos gaudesys. Kapinės gali būti atvertos tik po poros metų. Kaip komentuoja Savivaldybė, „priklausomai nuo ekonominės situacijos“.

Šiek tiek skandalingos istorijos

2005–2006 metais Šiaulių miesto savivaldybė pasiuntė gyventojams žinią – po poros metų Šiauliuose nebebus kur laidoti žmonių, nes tiek Ginkūnų, tiek K. Donelaičio kapinės užsipildys. Reikėjo skubiai ieškoti naujų teritorijų. Tuo metu miestui vadovavo meras Vytautas Juškus, o administracijos direktoriumi dirbo Genadijus Mikšys. Savivaldybėje keli variantai buvo įvertinti, kaip netinkami, tarp jų – ir Ginkūnų kapinių plėtra. Pirštu bakstelėta į šalia miesto aplinkkelio esantį Daušiškių kaimą. Pasamdyti architektai rengti detalųjį planą įrodinėjo, kad tai neabejotinai pati geriausia vieta.

Kapinėms buvo numatyta kiek daugiau nei 60 hektarų teritorija. Tiesa, valdiškos žemės čia buvo vos 4 hektarai. Visą kitą reikėjo išpirkti iš privačių asmenų. 2007 metais meru tapo Genadijus Mikšys. 2008 metais įvertinta žemės sklypų, kurie paimti visuomenės poreikiams (kapinėms įrengti) vertė.

Savivaldybė savininkams už vieną arą turėjo mokėti po 1 230 tūkstančių litų (apie 357 eurus). 2010 metais šiomis kainomis susidomėjo prokuratūra, nes jos atrodė gerokai užaukštintos. Dar didesnis skandalas kilo, kai paaiškėjo, kad tarp žemės sklypų savininkų, iš kurių išperkama žemė, atsirado ir tuometinio mero uošviai bei jų giminaičiai.

Tais pačiais metais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad G. Mikšys neleistinai kapinių reikalus sprendė jau nuo 2005 metų, dar eidamas Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pareigas, o jau būdamas meru nenusišalino nuo sprendimų, iš kurių naudą gavo jo žmonos giminaičiai.

Nežiūrint visų skandalų, Savivaldybė naujosioms kapinėms išpirko 58 hektarus žemės už 8,5 milijono litų (apie 2,5 milijono eurų).

Netrukus Seimas pakeitė įstatymą ir numatė, kad naujai įrenginėjamoms kapinėms teritorija negali būti didesnė nei 40 hektarų. Trečdalis išpirktos žemės kapinėms nebegalėjo būti panaudota.

2011 metais Šiaulių meru tapo Justinas Sartauskas. Po jo – jau šešerius metus miestui vadovauja Artūras Visockas. Merai keičiasi, visi kalba apie naujų kapinių būtinumą, tačiau Daušiškių kapinių kaip nėra, taip nėra.

2017 metais pagaliau buvo nutiestas kelias į būsimas kapines.

2018 metų liepą Šiaulių miesto savivaldybėje viešai ir iškilmingai pasirašyta sutartis su UAB „Šiaulių plentas“, kuria rangovas įsipareigojo įvykdyti antrąjį kapinių įrengimo etapą – atlikti darbų už 4,2 milijono eurų per 26 mėnesius. Taigi gedulingos procesijos į Daušiškes važiuoti jau turėjo nuo praėjusių metų rudens. Deja.

Kapinės pradės veikti 2022–2023 metais

Užklausus Savivaldybėje apie naujųjų kapinių perspektyvą, Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Vitalis Lebedis pranešė, kad „esant palankiai ekonominei situacijai, naujosios Daušiškių kapinės gali būti atidarytos 2022 metų rudenį arba 2023 metais“.

Šiais metais numatyta įrengti žiedinį kelią su stovėjimo aikštelėmis, kapinių tvorą, elektros tinklus. III etapas bus vykdomas atsižvelgiant į poreikį.

Užbaigus antrąjį etapą, bus įrengta ne visa kapinių teritorija. Čia atsiras 3 237 šeimos kapavietės ir 281 mažesnė. Taip pat numatytos 235 socialinės kapavietės. Trečiajame etape planuojama teritoriją praplėsti dar beveik 3 000 kapaviečių ir įrengti pelenų išbarstymo plotus.

Įgyvendinus projektą Daušiškių kapinėse bus įrengta 112 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, beveik 5,5 hektaro žaliųjų plotų. Kapavietes skirs rupaus asfalto dangos takai-pravažos, sutankinto grunto pėsčiųjų takai, betono trinkelių takai-pravažos, pėsčiųjų šaligatviai. Kapaviečių lankytojų patogumui atsiras sutankinto grunto dangos automobilių stovėjimo aikštelė, vandentiekio ir nuotėkų bei laistymo vandens tinklai, šulinukai, 5 tualetai. Numatyta vieta kolumbariumui, tačiau artimiausiu metu jis ten neatsiras.

V. Lebedis informavo, kad kolumbariumas Daušiškių kapinėse nesuprojektuotas, pirmiausiai jis bus statomas K. Donelaičio kapinėse.

Pagal 2015 metų kainas visų kapinių įrengimo darbai turėjo kainuoti beveik 7 milijonus eurų, tačiau praėjus tiek laiko kainas gali tekti indeksuoti.

Savivaldybė neturi pinigų

Nors darbai šiek tiek pajudėjo iš mirties taško, apie naująsias kapines vis dar kalbama būsimuoju laiku. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sako, kad dėl to kalti finansai. Tiksliau, jų trūkumas, nors Savivaldybės vadovai ir giriasi rekordiniais pastarųjų metų biudžetais.

„Mes pinigų tiek neturėjome. Dėl to ir nepadarė visa apimtimi. Ir šįmet dar neskyrėme visų pinigų, kiek buvo numatyta konkurso sąlygose. Aišku, baiminamės, kad gali pareikalauti kainos indeksavimo, nes yra laikotarpis, kuris išeina iš sutarto termino, nes negalėjome pilnai finansuoti“, – komentavo Administracijos vadovas.

Jis aiškino, kad kiek pinigų bus skirta, tiek darbų šiais metais rangovas padarys ir išeis iš objekto, o jau kitais metais ketinama suplanuoti visas lėšas, kurios leistų užbaigti antrąjį etapą.

Savivaldybė patikslino, kad didžiausia lėšų dalis – beveik 2 milijonai ir buvo skirta 2018 metais. 2019–2020 atseikėta tik kiek daugiau nei po pusę milijono, o šįmet nesuplanuota ir tiek – tik 400 tūkstančių.

2022 metais, norint užbaigti II etapą ir atverti pirmąją kapinių dalį, lieka darbų už daugiau nei 652 tūkstančius eurų.

Nedidelė dalis kapinių paruošta „blogiausiam „kovido“ scenarijui“

A. Bartulis sakė, kad praėjusiais metais, kai buvo ruošiamasi blogiausiam „kovido“ scenarijui, kai iš pasaulio šalių ėjo reportažai apie daugybę mirčių, buvo numatytas greitas kapinių variantas.

„Mes turime tokias tradicijas. Vis tiek kapinės yra kapinės. Mes planavome tvorą perkelti į laikinąją vietą, fiksuoti gražią teritoriją, kad ji būtų tvarkinga, uždara, o ne kiškiai lakstytų. Ten pakankamai atvira teritorija. Bet kadangi išsivertėme su tomis vietomis, kurias dar turime kitose kapinėse, tad tos skubos nebeliko“, – aiškino A. Bartulis.

Jis sakė, kad dabar stovinčios laikinos tvoros nemontuoja, kad nepatirtų dvigubų kaštų dėl permontavimo. Jei atsirastų toks būtinumas, ir vėl grįžtų prie to paties scenarijaus – užimtų tą perimetrą su laikinąja tvora ir ta dalis kapinių galėtų būti naudojama.

„Tokio poreikio, kad reikėtų laidoti čia ir dabar Daušiškių kapinėse neturime, dar telpame su tomis vietomis kitose kapinėse“, – ramino A. Bartulis.

Antrą dešimtmetį laidojimo vietų vis dar lieka 2–3 metams

V. Lebedis, atsakydamas į pateiktus klausimus, informavo, kad šiuo metu pagrindinis laidojimas naujose kapavietėse vyksta K. Donelaičio kapinėse. 2018 metų gruodžio 6 dieną Tarybos sprendimu buvo pakeistas K. Donelaičio kapinių statusas iš riboto laidojimo kapinių į veikiančių kapinių statusą. Laidojama kapinių gale buvusiame tuščiame kvartale eilės tvarka. Taip pat naujų kapaviečių formavimui yra paruoštos teritorijos kapinių abiejose šonuose (kairėje ir dešinėje pusėse prie tvorų).

Savivaldybė informuoja, kad vietos naujų kapaviečių formavimui K. Donelaičio kapinėse preliminariai pakaks tam stebuklingajam 2–3 metų laikotarpiui. Antrą dešimtmetį girdime tą patį terminą, bet eina šešiolikti metai, o tų kapaviečių vis dar yra.

V. Lebedis paaiškino, kad taip pat dar formuojamos pavienės naujos kapavietės Ginkūnų kapinėse, teritorijose, iš kurių pašalinti medžių kelmai. Tokių kapaviečių šiuo metu dar galima suformuoti apie 30 vienetų.

Gegužės mėnesį dar kartą bus įvertintos vietos, iš kurių pašalinus kelmus yra tikimybė suformuoti iki 10 naujų kapaviečių. Visos kitos laisvos teritorijos Ginkūnų kapinėse patenka į požeminių komunikacijų apsaugos zoną, o ten kapaviečių formavimas negalimas.