Naujausios
„Prieš“ ir „už“
Kuo toliau, tuo aršiau ginkūniškiai skyla į dvi stovyklas. Pirmieji atkakliai tikina, jog Ginkūnų kaimas – tai senas ir prigijęs vietovės pavadinimas, todėl jokie pakeitimai nereikalingi. Kai kurie gyventojai nuogąstauja, kad, Ginkūnams pakeitus statusą į miestelio, gali imti ir pabrangti mokestis už atliekų išvežimą, žemės mokestis, nekilnojamojo turto draudimas, taip pat esą galėtų būti skirti apribojimai, susiję su gyvulių auginimu, daržininkyste, ūkininkavimu ir kitomis kaimiškomis veiklomis. Dar viena grupė žmonių spėja, kad siekiantieji Ginkūnams „išrūpinti“ miestelio statusą iš tiesų turi tik asmeninių kėslų – kad sukeltų nekilnojamojo turto kainas.
Tuo tarpu kitokią nuomonę formuojantieji ir Ginkūnams miestelio statuso siekiantieji tikina turintys vilčių, jog miesteliu tapusi gyvenvietė įgytų palankesnio finansavimo galimybę viešosios erdvės, skirtoms gyventojų poilsiui, pramogoms, sportui, sutvarkyti, taip pat Ginkūnų centrui atnaujinti, modernizuoti.
„Ginkūnai – didumu antra gyvenvietė po Kuršėnų miesto, turinti apie 3 000 gyventojų. Tai kodėl Ginkūnai vis dar kaimas, kai tuo tarpu tokios gyvenvietės kaip Kužiai, Gruzdžiai, Kairiai ir dar mažesni yra miesteliai ir turi šiuolaikiškai sutvarkytas viešąsias erdves, rekreacines zonas?“ – sakė vienas iš vietinių gyventojų, kreipęsis į „Šiaulių kraštą“.
Žmogus įsitikinęs, kad prieš miestelio statusą nusiteikę ginkūniškiai iš tiesų painioja dvi iš esmės skirtingas sąvokas „miestas“ ir „miestelis“. Juk miestelis – tai kaimo vietovės tipo gyvenvietė, turinti 500–3000 gyventojų, kurie priskiriami kaimo gyventojams.
„Iš tiesų žemės mokestis skaičiuojamas vienu metodu – pagal žemės vertę, o atliekų išvežimas šiek tiek pakistų tik tuo atveju, jei Ginkūnai taptų miestu...“ – kalbėjo ginkūniškis.
Pagrindinė gyventojų susipriešinimo priežastis esą yra ta, kad Ginkūnų seniūnija ir Šiaulių rajono savivaldybė suteikusi per mažai informacijos, kokios permainos – privalumai ir trūkumai – galėtų vykti Ginkūnuose, jiems tapus miesteliu arba likus kaimu.
Rasos seniūnaitijos seniūnaitis Remigijus Mikočionis, gimęs ir augęs Ginkūnuose, yra vienas iš iniciatyvių žmonių grupės narių ir pasisako už Ginkūnų miestelį.
„Miestelis ar kaimas – žodžių skambėjimas visai nesvarbus. Svarbu, kad Ginkūnuose pagaliau būtų permainų, nes matome daug skylių rajono plėtros ir finansų programose“, – sakė R. Mikočionis.
Pasak jo, iniciatyvinės grupės tikslas – atkreipti rajono valdžios dėmesį ir priminti, kad 2016 metų lapkritį patvirtintame Šiaulių rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane 2017–2023 metams viename iš punktų parašyta „siekti, kad Ginkūnams būtų suteiktas miestelio statusas“. Tai padaryti įpareigota ir Ginkūnų seniūnija.
Reikalai, senkant laikui, pasak seniūnaičio, nejuda. Maža to, Ginkūnų seniūnė Vilija Kvasienė ataskaitoje dar už 2017 metus parašiusi, kad Ginkūnai neatitinka miestelio kriterijų. Gyventojams esą iki šiol nepaaiškinta, kokių kriterijų neatitinka, jei siūlymą keisti Ginkūnų statusą pateikusi net pati rajono Savivaldybė?
Feisbuko grupėje V. Mikočionis rašo: „Aš užaugau ir gyvenu Ginkūnuose. Turbūt daug kam atsibodo matyti apleistą centrinę autobusų stotelę, senus šviestuvus, parke vietoje suoliukų stovinčius du kelmus. Ar pavadinimo pakeitimas padės išspręsti kai kurias problemas? Manau, kad taip. Aš manau turėtume gauti daugiau lėšų apšvietimui, gatvių priežiūrai, viešųjų erdvių tvarkymui“.
Duota laiko apsispręsti
Šiaulių rajono savivaldybė, priklausomai nuo gyventojų išreikštos nuomonės nuo kovo 2 dienos iki balandžio 30-osios Ginkūnų seniūnijoje vykdomoje raštiškoje apklausoje ir po nurodytos datos gavusi apklausos rezultatus, turėtų arba ruošti statuso keitimo projektą ir su juo kreiptis į rajono Tarybą, o po to ir į Vyriausybę, arba problemą tiesiog pamiršti.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, kol kas balsavimas nevyksta labai aktyviai, praėjusį penktadienį iš 2400 balsavimo teisę turinčių gyventojų buvo balsavę apie 70.
Ginkūnų gyventojai savo nuomonę, kur kas aktyviau nei seniūnijoje, reiškia vieni kitiems arba feisbuke (vienoje privačioje grupėje vienu metu balsavusiųjų „prieš miestelį“ buvo 390, o „už miestelį“ – 60).
Ginkūnų seniūnijos seniūnė V. Kvasienė konkrečios asmeninės nuomonės apie Ginkūnų statusą neturi. Ji sako, suprantanti abi „stovyklas“. Pirmosios, kurią sudaro daugiausiai Ginkūnų senbuviai, motyvai gyventi kaime jai aiškūs: žmonės nerimauja, kad gali atsirasti jiems nepalankių permainų.
„Ir aš negaliu užtikrinti, kad, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto draudimas dėl to nekils – aš to nežinau...“ – sakė vadovė.
Tačiau pasisakančiųjų „už miestelį“ siekis seniūnei taip pat suprantamas. Nesuvokiama tik tai, kodėl priešiškai nusiteikusius žmones bandoma supainioti nuolatos akcentuojant apie gerėsiantį finansavimą Ginkūnams.
„Finansavimui statuso pakeitimas neturi jokios įtakos“, – tvirtino V. Kvasienė.
Įtakos esą turi iš viso trys svarbūs kriterijai: pirmas – gyventojų skaičius, antras – turimų kelių ilgis, trečia – teritorijos plotas.
„Ginkūnai miesteliui keliamus reikalavimus pilnai atitinka tik pagal gyventojų – šiuo metu 3051 – skaičių. Pagal kelių, kurių priežiūrai reikia skirti didesnį finansavimą, ilgį ir pagal plotą – Ginkūnai gerokai atsilieka nuo kai kitų rajono gyvenviečių“, – teigė seniūnijos vadovė.
O ką ji mano apie, pasak žmonių, išgražėjusius ir modernizuotus kaimyninius Šiaulių rajono miestelius, iki kurių Ginkūnams toloka?
„Kairiai turi ežerą, aplink jį valstybinės žemės, kurią laisvai gali išnaudoti bendroms gyventojų reikmėms, turi pušyną. Ginkūnai irgi turi ežerą, bet aplink jį – privačios žemės, todėl ribotos galimybės viešai gerovei kurti“, – aiškino V. Kvasienė.
Naudos greičiausiai būtų
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis yra žmonių, pasisakančių už Ginkūnų statuso keitimą, pusėje.
„Yra žmonių, kurie pasivažinėjo, pasižiūrėjo gerų pavyzdžių ir pamatė, kad skirtumų ten, kur kaimas ir ten, kur miestelis tikrai yra. Jei Ginkūnai gyventojų skaičiumi atitinka miestelio statusui keliamą reikalavimą, kodėl gi jiems netapus miesteliu...“, – sakė politikas.
A. Grubliauskis taip pat įsitikinęs, kad seniūnijos valdžia nepakankamai dirba žmonių informavimo klausimu. Jis įsitikinęs, kad per mažai paviešinta informacijos, todėl vieni žmonės ir nesupranta, ko kiti siekia. Jei specialistai, seniūnija pasigilintų ir išaiškintų, daug kas pasvarstytų: o kodėl gi netapus miesteliu! Išreikšti nuomonę tik „prieš“ ir daugiau nieko nedaryti, kaip šiuo atveju, anot A. Grubliauskio, nėra teisinga.
„Kalbant apie finansavimą Savivaldybės lygiu, tai gyvenvietė, turinti kaimo arba miestelio statusą, tarsi neturi skirtumo. Tačiau einant regioniniu mastu arba per Vyriausybės programas, finansavimas gali skirtis, ypatingai vandentvarkos reikaluose ar infrastruktūros kūrime. Yra dalykų, kuriais reikia pasidomėti ir išsiaiškinti“.
Rajono Tarybos narys ypatingai pasigenda seniūnijos iniciatyvos.
„Reikia aiškinti, surinkti argumentus, sušaukti seniūnaičius – kai niekas neaišku ir niekas neišsiaiškinta, tai tada nesinori nieko ir daryti. Manau, seniūnei nereikėtų kalbėti: nieko neduos, finansavimas nepagerės. Taip kalbant išryškėja nenoras kažką keisti.“
